PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2023 m. Sausio 11 d. 14:42

Ekonomistas: Lietuvos konfliktas su Kinija yra aprimęs, bet ateityje kelio į tą rinką nerasime

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA


256187

Ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtina, kad Lietuvos ekonominis konfliktas su Kinija yra aprimęs ir šios šalies spaudimas lietuviškam verslui yra atsitraukęs. Pasak jo, šio konflikto metu Lietuva įgijo daugiau pastebimumo pasaulyje ir netgi sąjungininkų. Visgi, anot ekonomisto, šis konfliktas reiškia, kad tiek dabar, tiek ateityje, Lietuva turės mažai galimybių užmegzti ir palaikyti naujus ir platesnius prekybinius ryšius su Kinija.

„Kiek aš žinau iš verslo konfederacijos narių, tai problema yra atsitraukusi, po to, kai buvo kreiptasi į Europos komisiją. Aišku, tai nepriduoda papildomai labai daug naudos liečiant izoliuotą konfliktą su Kinija. Bet iš kitos pusės, ką mes matome, Lietuva įgijo didesnį pasitikėjimą iš partnerių pusės vakaruose, kai įvyko šis konfliktas“,– trečiadienį Delfi komentavo M. Dubnikovas.

Ekonomistas pridėjo, kad integrali šio konflikto atšalimui buvo Europos Komisijos (EK) pagalba, kadangi ši užstojo Lietuvą. Pasak jo, dėl šios pagalbos buvo užtikrinta, jog Kinija nestabdys tiek lietuviškų prekių, tiek prekių kurių komponentai buvo pagaminti Lietuvoje.

„Šis konfliktas davė mums žinomumo ir parodėme visiems, kad turime stuburą. Plius Europos Komisija daro savo darbą ir užstoja Lietuvą ir ji tikrai sumažino tuos persekiojimo veiksmus kurie iš pat pradžių buvo rimti. Nes buvo juntama, kad mūsų prekės nevažiuoja į Kiniją, bet buvo persekiojama Lietuva ir kaip ir komponenčių kilmės šals. Tai to, panašu kad nebėra“,– aiškino jis.

Visgi, pasak ekonomisto, netgi konfliktui „išsisprendus“, Lietuva nebeturės kelio į Kinijos rinką. Jo manymu, šios šalies verslas ir Vyriausybė tokių konfliktų ir nesutarimų nepamiršta ilgai.

„Tai iš tiesu mes praradome, didžiąja apimtimi, Kinijos rinką. Turbūt praradome ir visas galimybes ten plėtotis ateityje, nes kinų atmintis yra pakankamai ilga dažniausiu atveju. Bet ką noriu pastebėti, tai yra, jog mūsų praradimai turbūt bus kompensuoti būtent partnerių vakaruose įvaizdžio sustiprinimu“,– tikino M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad Kinija griežtas ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.

Dvišaliai nesutarimai tuomet verslo atstovų buvo vadinti krize, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.