Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT
Ekonomisto teigimu, nepakankamos investicijos į kontrabandos, kurios didžiąją dalį sudaro tabakas, prevencijos priemones ir jų monitoringą yra viena iš priežasčių, lemianti didelius nelegalios produkcijos kiekius.
„Kitas aspektas susijęs su mokesčiais. Jeigu pasižiūrėtume pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus Lietuvoje, kaimyninėse valstybėse ir bendrai Europos Sąjungoje (ES), mes išsiskiriame gana dideliu standartiniu PVM tarifu bei turime mažai šio mokesčio lengvatų. Infliacijos ir krizės metu tai skatina dalies gyventojų perėjimą prie nelegalių prekių ir paslaugų vartojimo“, – cituojamas pranešime spaudai A. Izgorodinas.
Infliacija, anot ekonomisto, yra dar viena svarbi priežastis, didinanti kontrabandinės produkcijos paklausą. Remiantis Eurostato duomenimis, suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 21,4 proc. ir buvo viena didžiausių tarp ES šalių.
„Vertinant infliacijos augimo tempus, Lietuva šiais metais yra viena iš lyderių. Aukštas infliacijos rodiklis lemia mažėjančią vartotojų perkamąją galią, ypatingai tų gyventojų, kurių pajamos yra žemesnės nei šalies vidurkis. Krentanti perkamoji galia didina nelegalios produkcijos vartojimo tikimybę“, – aiškina A. Izgorodinas.
Kaip dar vieną svarią priežastį, prisidedančią prie kontrabandos masto augimo, ekonomistas išskiria situaciją energetikos sektoriuje. Lietuvai pasigaminant apie trečdalį elektros energijos poreikio, o likusią – importuojant, elektra rinkose išlieka brangi, o tai lemia aukštesnes prekių ir paslaugų kainas.
Reikalingos prevencinės priemonės ir konkurencinga mokesčių politika
Ekonomisto teigimu, didesnės investicijos į kontrabandos prevencijos priemones bei jų monitoringas yra būtinos, siekiant efektyviai kovoti su aukštais kontrabandinės produkcijos mastais.
„Valstybė daro progresą šitame segmente, bet akivaizdu, jog tų priemonių ir instrumentų reikia daugiau. O ir valstybei apsimoka į tai investuoti, nes ji surenka investicijas ir kaštus per didesnį mokesčių surinkimą“, – sako A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, konkurencinga mokesčių sistema turi būti kitas valstybės prioritetas.
„Turime žiūrėti, kokius PVM tarifus taiko mūsų kaimynai ir turime iš dalies taikytis prie jų. Svarbu suprasti, kad vartojimo rinka yra labai mobili – šiandien žmogus perka Lietuvoje, rytoj tą pačią prekę jis nusipirks Lenkijoje, o poryt tą prekę galbūt įsigis nelegaliai. Todėl mokesčių tarifai turi būti konkurencingi ir jų fokusas turi būti ne tiek didelis, o konkurencingas tarifas, kuris neskatintų žmonių vartoti užsienyje, juolab – pereiti prie nelegalios produkcijos vartojimo“, – sako A. Izgorodinas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šių metų sausį–kovą pasieniečiai sulaikė 1 633 963 pakelius į Lietuvą kontrabanda gabentų rūkalų. Tai yra beveik keturis kartus daugiau nei per tą pat laikotarpį pernai, kai buvo sulaikyti 435 834 pakeliai, ir penkis kartus daugiau nei 2020 m. sausį–kovą, kai buvo sulaikytas 332 371 rūkalų pakelis.