Ekonomistai nesutaria, ar reikia peržiūrėti biudžetą: vieniems trūksta aiškumo, kiti ragina negaišti laiko

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt

134555

Valdžios atstovams nesutariant, ar reikėtų peržiūrėti šių metų biudžetą, Eltos kalbinti ekonomistai taip pat laikosi nevieningos nuomonės. Vieniems biudžeto peržiūrėjimas atrodytų logiškas dėl vis augančio skaičiaus biudžeto išlaidų eilutėje, kitiems tai – nieko nekeičiantis žingsnis.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad teikiant vis naujus išlaidų siūlymus būtina užtikrinti skaidrumą.

„Neakcentuočiau to peržiūrėjimo svarbos, bet, be abejonės, skaidrumas turėtų išlikti vienas pagrindinių prioritetų. Svarbu ne tas faktinis peržiūrėjimas, bet informacija apie biudžeto išlaidas, ypatingai papildomas, bei jų įvertinimas, kokį poveikį turės bendrajam viešųjų finansų rezultatui šiemet, manau, kad tai tampa vis svarbesniu kriterijumi.

Panašu, su sveikatos apsaugos krize daugelis šalių susitvarkė ir akcentas neišvengiamai kryps į viešųjų finansų situaciją. Kuo turėsime skaidresnį vaizdą eigoje šių metų, tuo turėsime mažiau siurprizų spalį, formuojant kitų metų biudžetą. Jei nežinosime realios situacijos, tai gali pakenkti tiek mūsų reputacijai, tiek paskatinti kalbas apie galimą diržų veržimasi“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, kol kas trūksta aiškumo, kaip iš tikrųjų atrodo biudžetas.

„Nėra aišku, kiek dar bus papildomų iniciatyvų įgyvendinta, kurios didins išlaidas. Tai yra išlaidų didelis neapibrėžtumas. Praktiškai kiekvieną savaitę yra bent po vieną naują iniciatyvą, kur galima išleisti pinigus. Kitas neapibrėžtumas – pajamų pusėje. Kiek mes surinksime pajamų į biudžetą ir didele dalimi to neįmanoma prognozuoti“, – sakė Ž. Mauricas.

Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad biudžeto peržiūra šiuo metu realybėje pakeistų nedaug.

„Akivaizdu, kad šių metų suplanuotos pajamos bus labai toli nuo realybės, realios pajamos atsiliks keliais milijardais eurų, bet kas pasikeistų kiekvienam Lietuvos gyventojui ar valstybės finansams, jei mes konstatuotume šį faktą ir peržiūrėtume biudžetą? Niekas neturėtų mažinti išlaidų – suplanuotas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo didinimas, socialinių išmokų, pensijų didinimas turėtų išlikti. Čia niekas nesikeičia. Priešingai, yra numatyta papildomų išlaidų kovojant su pandemijos pasekmėmis. Pajamų pusėje taip pat sunku būtų kažką pakeisti“, – teigė N. Mačiulis.

„Manau, kad tai – formalumas, kuris niekam nepakeistų gyvenimo ir esmės“, – pridūrė jis.

Ekonomisto nuomone, daugiau aiškumo dėl kitų metų biudžeto turėtų būti rudenį, tačiau net ir kitais metais egzistuoja didelė neapibrėžtumo rizika.

„Kitų metų biudžetas bus paruoštas tik rudenį, tuomet bus jau aiškiau, koks ekonomikos nuosmukis numatomas, kiek prarandama lėšų biudžete. Planuojant kitų metų biudžetą bet kuriuo atveju išliks didelis neapibrėžtumas, neaišku, kiek bus surinkta lėšų kitais metais iš mokesčių“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad biudžeto peržiūra galėtų įnešti daugiau aiškumo patiems parlamentarams.

„Turbūt ir patys valdžios atstovai, mažai kas pasakytų, kiek, kur pinigų išleista ir kam tiksliai. Viskas yra Vyriausybės ir Finansų ministerijos kelių žmonių supratime, kiek pinigų bus išleista ir kiek realiai galima išleisti. Norėtųsi iš ekonominės pusės suprasti, ir kad pats Seimas suprastų, nes daugelį sprendimų Seimas priima. Bet gali būti, kad bendro vaizdo tikrai nesupranta ir jo nemato. Mažai kas Lietuvoje supranta, kiek pinigų bus išleista“, – Eltai sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, nežinomybę dėl biudžeto skatina vis atsirandantys nauji siūlymai dėl išlaidų.

„Jau Seimas patvirtino vaiko pinigus, turime Finansų ministerijos DNR planą, turime iš krūmų lendančias naujas iniciatyvas, kurios dėliojasi vis ant viršaus ir koks gale bus biudžetas, turbūt niekas nelabai ir žino. Jei būčiau Vyriausybės vietoje, tai man šiuo metu norėtųsi užsiimti ekonomikos gelbėjimu, o ne sėdėti ir ruošti biudžeto projektus ir žaisti su skaičiukais, bet, kita vertus, tai yra 5 mlrd. eurų, – dideli pinigai kiekvieno iš mūsų“, – teigė ekonomistas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas praėjusią savaitę dar kartą paragino valdžios institucijas peržiūrėti šių metų biudžetą.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kiek anksčiau sakė nematantis teisinių argumentų, kad biudžetą reikia peržiūrėti. Finansų ministras Vilius Šapoka taip pat teigė, kad Vyriausybė nesvarsto galimybės peržiūrėti biudžeto ir mažinti išlaidų.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, pateikus visas ekonomikos skatinimo priemones, susidarytų prielaidos peržiūrėti šių metų biudžetą.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt