PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2018 m. Spalio 16 d. 11:28

Ekonomikos perkaitimo ženklų dar nėra, bet ji pamažu šyla

Vilnius

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus. „Swedbank“ nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


56561

Praėjus dešimtmečiui nuo globalios finansų krizės Lietuva ir kitos Baltijos šalys džiaugiasi sparčiu ekonomikos augimu, žemu nedarbo lygiu ir sparčiu atlyginimų augimu. Vis tik net ir spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu reikėtų vertinti, ar plėtra yra tvari ir ar ekonomika neperkaista. „Swedbank“ ekonomistai apskaičiavo ekonomikos perkaitimo indeksą, kuris rodo šalies ekonomikos temperatūrą.

„Šiuo metu indeksas nerodo jokių akivaizdžių Lietuvos ekonomikos perkaitimo ženklų. Istoriškai gana žemas nedarbo lygis bei pastaraisiais metais didėjantis atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo rodo po truputį kaistančią situaciją darbo rinkoje. Tačiau kiti rodikliai rodo, kad ekonomikos plėtra yra tvari. Šalies einamoji sąskaita ir užsienio prekyba išlieka subalansuotos, infliacija atslūgo, paskolų portfelis auga panašiu tempu, kaip ir nominalus BVP, o santykis tarp būsto kainų ir atlyginimų yra žemiau istorinio vidurkio“, - sako „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak „Swedbank“ ekspertų, ekonomikos perkaitimas yra tokia ūkio padėtis, kai vidaus paklausa smarkiai viršija šalies gamybines galimybes, ir todėl atsiranda stiprus spaudimas kainoms. Įtempta situacija darbo rinkoje gali pavirsti aukštesne infliacija, paklausos perteklius atsispindėtų prastesniame prekybos balanse - importas pradėtų augti sparčiau už eksportą. Neracionalūs lūkesčiai gali paskatinti perteklinį skolinimą, galimai net formuotų turto kainų burbulus.

„Vis tik kol kas daugelis rodiklių rodo, kad Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir paklausos augimas nevirto į netvarų kainų augimą. Ekonomikos perkaitimo indeksas šiuo metu yra labai toli nuo aukštumų, pasiektų prieš pasaulinę finansų krizę. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas 2008 metais Lietuvoje siekė apie 15 proc. BVP, o infliacija viršijo 10 procentų“, - komentuoja V. Šimkus.

Pasako „Swedbank“ ekonomisto, svarbus atskaitos taškas yra nulis - jis reiškia ilgalaikį istorinį vidurkį, o pakilimas virš jo signalizuotų apie ekonomikos perkaitimą. Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo labiau išbalansuota ir pažeidžiama yra šalies ekonomika. Vis tik svarbiau yra ne konkreti indekso reikšmė, o jo pokyčiai - kaip greitai keičiasi ekonomikos temperatūra.

„Indeksas rodo, jog Latvijos ir Estijos ekonomikos yra šiek tiek vėsesnės nei Lietuvos. Pagrindinės to priežastys yra lėtesnis kaimyninių šalių atlyginimų bei kreditavimo augimas. Vis tik visose trijose Baltijos šalyse būtent darbuotojų trūkumas ir sparčiai augantys atlyginimai rodo perkaitimo ženklus, tuo tarpu vertinant kitus rodiklius matyti, kad ekonomikos augimas išlieka tvarus“, Baltijos šalių situaciją komentuoja V. Šimkus.

„Swedbank“ ekonomistų teigimu, šalies ūkio temperatūrai kylant, politikams būtina vengti papildomai skatinti visuminę paklausą. Kitaip sakant, turėtų būti vengiama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką.

„Sparčiai augant ekonomikai ir didėjant biudžeto pajamoms politikams neretai kyla pagunda pamaloninti rinkėjus, tad valdžios sektoriaus išlaidos taip pat didėja arba imami mažinti mokesčiai. Tokiu būdu politikai pila dar daugiau žibalo į ugnį, nors jie turėtų elgtis priešingai ir pristabdyti degimą. Lietuvoje matome, kad pernai buvo pradėtas vykdyti prociklinis fiskalinis skatinimas, kuris dėl įgyvendinamų mokestinių pakeitimų ir didinamų viešojo sektoriaus išlaidų, tikėtina, tęsis ir kitąmet“, - komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Šalies politikos formuotojams šiuo metu tenka ypač svarbus ekonomikos vaidmuo užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Pasak L. Galdikienės, be atsakingos fiskalinės politikos vykdymo svarbu vengti ir pernelyg spartaus minimalaus atlyginimo didinimo, kadangi tai dar labiau paskatintų netvarų atlyginimų, paklausos ir infliacijos augimą.

„Politikai turi dar vieną svarbų instrumentą ekonomikos temperatūrai kontroliuoti iš esmės nesumažinant ekonomikos augimo tempo - tai struktūrinės reformos. Tokios reformos, nukreiptos į efektyvesnį darbo rinkos veikimą, švietimo kokybės gerinimą, efektyvesnę inovacijų politiką, valstybės valdymą bei institucijų stiprinimą, paklotų tvirtesnį pamatą ilgalaikiam ekonomikos augimui. Besidžiaugiant ekonomikos pakilimu nereikėtų užmiršti, kad ekonomikos pamatus palankiausia ir „pigiausia“ tvirtinti tada, kai už lango dar šviečia saulė“, - reziumuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.

„Swedbank“ ekonomikos perkaitimo indeksą sudaro šeši rodikliai: metinė infliacija (be maisto, energijos, alkoholio ir tabako), einamosios sąskaitos balanso dalis nuo BVP, nedarbas, atlyginimų augimo ir produktyvumo atotrūkis, skirtumas tarp kredito ir nominalaus BVP augimo, santykis tarp vidutinio atlyginimo ir būsto kainos Vilniuje. Istorinis vidurkis prilyginamas nuliui, skalė parodo standartinius nuokrypius - atotrūkį nuo istorinio vidurkio. Bendras perkaitimo indeksas yra sudaromas apskaičiuojant visų šešių rodiklių aritmetinį vidurkį.

ELTA