Ekonomikos ir inovacijų ministerijos požiūris į UNESCO paveldą Kernavę: vandens slidžių parkas Panevėžyje svarbiau

Balandžio 6 dieną vykusio Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu nuskambėjo informacija, kurią būtų galima prilyginti nemenkai bombai, jei šiandien visuomenės dėmesio nebūtų prikaustę karo Ukrainoje įvykiai. Lietuvos kelionių verslo asociacija šio posėdžio metu paviešino, kad didžioji dalis paramos priemonių, mūsų valstybės skirtų turizmo paramai, buvo nukreipta gelbėti stambųjį turizmo verslą bei su užsienio kapitalu susijusias išvykstamojo turizmo įmones.

Tai smarkiai papiktino mūsų apygardoje į Seimą išrinktą šio Komiteto narį Joną Pinskų, kuriam sunku buvo suprasti, kodėl valstybė meta tokias lėšas užsienio kapitalui, o ne aukoja tam, kad į Lietuvą būtų pritraukta kuo daugiau turistų, čia sukurta geresnė infrastruktūra, tuo pačiu aptarnaujantysis ir kitoks vietos verslas gautų pajamų.

Pasirodo, Vyriausybei atstovaujanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija į Lietuvą atvykstančiajam turizmui pabėrė maždaug dvidešimtąją dalį (!) visos paramos sudarančius trupinius, o daugiau kaip devynis dešimtadalius lėšų atseikėjo tam, kad mūsų ponai galėtų patogiau kaitintis maljorkose, antalijose, spaciruotų barselonų, paryžių senamiesčiais, o tas paslaugas jiems teikiantis užsienio kapitalas net sunkmečiu ant batono užsiteptų storą sluoksnį sviesto.

Skęstančio vietos turizmo gelbėjimas, kaip pasakytų garsusis Ostapas Benderis, mūsų Vyriausybės valia buvo paverstas jo paties reikalu.

Žadą atimančius skaičius paviešinusi Lietuvos kelionių verslo asociacija balandžio 13 dieną Ekonomikos komitetą raštu patikino, jog tai nebuvo tik jos nuomonė. „Panašios pozicijos (parama buvo skiriama stambiam verslui) laikosi ir Valstybės kontrolė. Ši nuomonė pateikta audito ataskaitose, kurios yra paskelbtos 2021-06-29 ir 2021-09-29,“ – raštu paaiškino Asociacija.

Kaip rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje, iš 2021 metų biudžeto buvo numatyta 5 mln. Eur. papildoma parama turizmui. Iš šios sumos 4,25 mln. Eur buvo numatyta skirti savivaldybių turistinių projektų plėtrai ir 0,75 mln. Eur vietinio ir atvykstamojo turizmo organizatoriams bei gidams turizmo inovacijomis.

Motyvuojant 4,25 mln. Eur paramą savivaldybių turizmo infrastruktūrai plėsti buvo argumentuota, kad 2020 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,2 mln. turistų, iš jų užsieniečių – 505,6 tūkst., „arba 73,4 proc. mažiau nei 2019 m.“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vertinimu, 2020 metais kelionių organizatorių pajamos sumažėjo 81 proc. (…) Sumažėjęs turistų srautas ženkliai pablogino Lietuvos turizmo paslaugų teikėjų padėtį.“.

Ši argumentacija pagrindžia tai, kad labiausiai nukentėjo turizmo verslas, o ne viešasis turizmo sektorius. Kaip pažymi Valstybės kontrolė, akivaizdu, kad šiomis lėšomis turėjo būti gelbėjamas turizmo verslas, o ne kuriama nauja vieša turistinė infrastruktūra, kurios efektyvumas ir perspektyvos yra abejotinos. Pavyzdžiui, tokie projektai kaip Utenos kultūros inovacijų centro kūrimas ar Švėkšnos miestelio sinagogos sutvarkymas negeneruos pakankamų turistinių srautų, o projektas Akmenės rajono Dabikinės dvarų sodybos rūmų pastato rekonstrukcija kelia didelių abejonių ar jis atitinka Konkurencijos įstatymo 4.1 straipsnį, svarstė kontrolieriai.

Tiek posėdyje, tiek savo rašte Lietuvos kelionių verslo asociacija pabrėžė, kad parama skiriama išimtinai stambiajam turizmo verslui. Ir tai patvirtina Valstybės kontrolės ataskaitoje surinkti skaičiai, kaip antai faktas, jog viso turizmo verslas pasinaudojo 48 mln. Eur parama, o iš jų 40 mln. Eur (net 83 proc.!) gavo stambusis turizmo verslas. Maža to, iš šios sumos beveik 27 mln. Eur pasinaudojo Kelionių organizatoriai ir kelionių pardavimo agentai, o beveik du trečdaliai tų pinigų (beveik 17 mln. Eur) atiteko vienai įmonei – AB „Novaturas“.

Šie skaičiai gal ir liktų tik paprasta statistika, jei po jais neslypėtų atsainus, jei ne nusikaltėliškas šalies valdininkų požiūris į savo valstybę ir verslą.

Išgirdęs, kad jokios specifinės paramos lig šiol negavo atvykstamojo ir vietinio turizmo organizatoriai, kelionių pardavimo agentai, gidai ir kiti smulkūs turizmo paslaugų tiekėjai, Jonas Pinskus tuo pasibaisėjo. Priešingai nei gamyboje, čia Vyriausybės prioritetu turi būti atvykstančius, o ne išvykstančius turistus aptarnaujančio sektoriaus skatinimas.

Kad valdžia gardžiausius kąsnelius atiduota „parceliuojantiems“ Lietuvą, rodo ir 2021 metais suteiktos tiesioginės COVID-19 paskolos. Pagal šią paramos priemonę paskolos buvo suteiktos 14 kelionių organizatorių ir kelionių pardavimo agentų. Viso išmokėta 615 tūkst. Eur paskolų, o iš jų 271 tūkst. Eur (44 proc.) buvo suteikta įmonėms, kurių vadovai … įtariami finansiniais nusikaltimais! Švelniai tariant, negerą Aušrinės Armonaitės vadovaujamos ministerijos veiklos tendenciją patvirtina ir Kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo garantijos. Iš viso pagal šią paramos priemonę suteikta garantijų už 3,28 mln eur, iš jų penktadalį gavo įmonės, kurių vadovai vėlgi įtariami finansiniais nusikaltimais. Trečdalį šios paramos (1,06 mln Eur!) gavo du kelionių organizatoriai – AB Novaturas ir UAB Tez tour. Ir, kas svarbiausia, į šią paramos priemonę galėjo pretenduoti tik išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai!

Į tris dalis buvo suskirstyta Paskolų turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams paramos priemonė. Į ją galėjo pretenduoti kelionių organizatoriai, apgyvendinimo įstaigos, viešojo maitinimo įstaigos. Pagal šią paramos priemonę buvo išmokėta 19,13 mln Eur. Paskolą gavo 5 viešojo maitinimo įstaigos (3,60 mln. Eur.), 32 viešbučiai (10,77 mln. Eur) ir 20 … išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių (4,60 mln. Eur).

Iš išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams skirtų paskolų net 70 proc. (3,19 mln. Eur) gavo du kelionių organizatoriai – jau minėtieji AB Novaturas ir UAB Tez tour. Nieko nebenustebins tas faktas, kad beveik penktadalis (0,78 mln. Eur) paskolų skirta įmonėms, kurių vadovai įtariami finansiniais nusikaltimais.

Absoliučią daugumą (95 proc.) paramos iš kelionių organizatoriams skirtos priemonės „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ gavo viena įmonė – AB Novaturas. Jai atiteko … 4 mln. Eur.

Apskritai kaip teigia Asociacija, savo išplatintame pranešime AB Novaturas nurodo, jog gavo virš 19 mln. Eur valstybės paramos paskolų, garantijų ir subsidijų forma. Kaip pažymima, šios Lietuvos biudžeto lėšos turėjo būti skirtos Lietuvos ekonomikai stiprinti, tačiau šiuo atveju Lietuvos biudžeto pinigais buvo paremta Estijos ekonomika ir verslas. Su šios šalies kapitalu ir siejamas AB Novaturas. Stulbina, kad po daugkartinių paramos injekcijų AB Novaturas akcijos vertė pakilo 2,8 karto – nuo 1,816 Eur (2020 metų lapkričio 2 d.) iki 5,13 Eur (2021 metų gegužės 31 d.). Būtent tada pagrindiniais AB Novaturas akcininkais esančios Estijos bendrovės pradėjo išparduoti šios turizmo agentūros akcijas ir trauktis iš įmonės valdymo.

Gal jau pakaks sukrečiančių Lietuvos turizmo verslo „rėmimo“ pavyzdžių. Seimo narys Jonas Pinskus „Širvintų kraštui“ sakė, kad šie pavyzdžiai puikiai iliustruoja, ant kieno verslo malūnų liejasi Lietuvos biudžeto finansiniai srautai. Pasirodo, mokesčių mokėtojai savo pinigais remia užsienio verslą, skatina šalies gyventojus keliauti po užsienį ir ten leisti uždirbtus pinigus, užuot jie liktų čia, Lietuvoje, ir kurtų pridėtinę vertę. Apie tai, kad pirmiausia reikėtų skatinti užsieniečius, jog šie atvežtų pinigų į Lietuvą, neverta net kalbėti.

-Žinau, kad į paramą su savo projektais pretendavo ir Širvintų rajono savivaldybė, kuri tikėjosi, kad bus paremtas muziejaus Kernavėje projektas. Tačiau jei buvusi vyriausybė šį projektą įtraukė į prioritetinį sąrašą ir įvertino kaip svarbų vietos turizmo verslo skatinimui, dabartiniai valdantieji visa tai nubraukė. Kaip buvo sakyta posėdyje, pinigų skirta smulkaus vietinio lygio projektėliams: gyrėsi, kad kažkur nutiesė kelią į kapines, kažkur sudėjo naujus langus. O juk tai pinigai turizmui! Nenustebčiau, jei ten be trikdžių suveikė projekto teikėjų ir skirstytojų protekciniai ryšiai. Juk norint skatinti atvykstantįjį turizmą, nepakanka Utenoje sukurti „kultūros inovacijų centrą“ ar Švėkšnoje sutvarkyti sinagogą. Būtina, kad užsienio turistas apie tai išgirstų ir norėtų atvykti to pažiūrėti. Ir suplanuoti, kokie tie srautai bus, – sakė Jonas Pinskus pridūręs, kad dažnai smulkūs objektai neatperka tų lėšų, kurios skiriamos turizmui skatinti. Būtina žvelgti globaliau. – Pavyzdžiui, kalbėjome, kad Širvintų rajone esanti Kernavė galėtų būti Keturių sostinių projekto dalis. Juk nepamirškime, kad tai UNESCO pasaulio paveldo objektas. Atvykusiam turistui būtų pasiūloma kelių dienų programa. Garantuojami įspūdžiai, pramogos, patogus apgyvendinimas, pažintis su gamta ir pan. Sukrustų ir šalia esantys verslininkai. Žinau puikų pavyzdį, kaip Lietuvoje esantis žirgynas pritraukia kelis tūkstančius vietos lankytojų. O jei užplūstų ir svečiai iš užsienio? Tai ir naujos darbo vietos, didesnės pajamos, kokybiškesnės paslaugos, atnaujinta infrastruktūra. Priėmus politinį sprendimą ir tam, o ne turistus į Maljorką skraidinančiai estų bendrovei skyrus lėšų, būtų jau galima kalbėti apie vietos turizmo, o per jį ir kitų aptarnavimo sričių rėmimą. Turistų srautai suaktyvintų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų sektoriaus poreikį, būtų galima investuoti į tai per kitas priemones. Pats vienas kur nors Švėkšnoje rekonstruotas objektas pasmerktas vegetuoti, jei nebus žinomas turistui ir netaps atvykstančiojo turizmo sistemos dalimi.

Tai, ką Seimo narys kalbėjo apie Kernavę, tiesa. Aušrinės Armonaitės ministerija savivaldybių objektams pagal atskirą turizmo skatinimo programą buvo numačiusi išdalyti 12 mln. Eur. Mūsų savivaldybė iš savo biudžeto lėšų parengė Širvintų krašto muziejaus Kernavėje projektą, kurio vertė – apie 2 mln. Eur. Projektas numatė buvusios J. Šiaučiūno mokyklos pastato sutvarkymą ir pritaikymą su visais būtinais modernios ekspozicijoms reikalavimais.

-Kadangi ankstesnė Vyriausybė Kernavę pripažino kaip prioritetinį objektą, Savivaldybė iš savo pusės rimtai atliko „namų darbus“ ir parengė projektą. Tačiau atėjo dabartinė Vyriausybė, ir staiga prioritetu tapo, pavyzdžiui, vandens slidžių parkas Panevėžyje, kam ir buvo skirta lėšų, – stebėjosi Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. – Vandens slidžių parko pirmenybė prieš tokius projektus kaip Kernavės muziejus – tiesiog stebina. Kai mes Širvintose kūrėme tokį parką, irgi ieškojome lėšų pagal turizmo skatinimo programas. O neradus galimybių, įsteigėme vandens slidžių parką biudžeto lėšomis. Tada prasidėjo… Mums buvo aiškinama, grasinama Konkurencijos tarnybos patikrinimais, kad tokių dalykų remti iš biudžeto negalima, esą tai turi daryti tik verslas. Dabar pasirodo, kad kai kam jau ir galima, ir net valstybės pinigai į tokius objektus investuojami.

Merė sakė, kad projektui parengti išleistos lėšos nedings, ir toliau bus ieškoma kaip finansuoti per kitas programas svarbų kultūrinį ir turistinį projektą. Ji apgailestauja, kad pasikeitus Vyriausybei, dabartiniai valdantieji visiškai nubraukė pradėtus planus. Pasak Ž. Pinskuvienės, juk buvo galima lėšas skirti dalimis. Tai įprasta praktika – skiriama dalis, atliekami darbai, tada numatomas tęstinis finansavimas ir didesni projektai taip užbaigiami. Dabar gi, užuot jau ruošus pastatą muziejui, kad užsienio ir vietos turistai Kernavėje galėtų aplankyti daugiau objektų, Savivaldybei dar tenka jį ir prižiūrėti.

Nors nacionaliniu lygiu apie tai kalbėta daug metų, valdančiųjų nebuvo paremtas ir Šventosios uosto projektas. Matyt, tikrai naujas SKATE parkas Panevėžyje ar keliukas iki kapinių Šiauliuose už šiuos projektus yra kur kas svarbiau.

Kalbėdamas apie turizmo plėtrą ir rėmimą, Jonas Pinskus sakė atvykstančiojo turizmo neįsivaizduojantis be milžiniškas pajamas generuojančio konferencijų, sporto turizmo. Vienais atvejais dideli srautai atvyksta išleisti verslo gigantų tam skiriamų lėšų, kitu atveju nemažas sumas palieka sporto organizatoriai, šių renginių gerbėjai. Taigi investicijos į sporto arenas ir greta esančius motelius, viešbučius, treniruočių aikštynus, aptarnavimą jau galima laikyti atvykstamojo turizmo rėmimu.