PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2023 m. Spalio 17 d. 21:54

Ekonomikos augimas skurdo problemos Lietuvoje neišspręs

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA


280967

Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus sako, kad ekonomikos augimas skurdo problemos Lietuvoje neišspręs. Pirmiausia, pasak jo, reikia atskirti santykinio skurdo ir absoliutaus skurdo lygio sąvokas.

„Absoliutus skurdo lygis tai jau yra tikrai superdidelė problema, kai žmonės paprasčiausiai nesuduria galo su galu ir nepatenkina savo bazinių poreikių“, – LRT televizijai antradienį teigė A. Bartkus.

„Nėra taip, kad santykinis skurdo lygis pas mus visada būtų 20 proc. Yra buvę, pavyzdžiui, 2013–2014 m. 20 proc., paskui šiek tiek kilo 22 proc. link, dabar vėl šiek tiek smukęs prie tų pačių 20 proc.

Vadinasi, kad mes svyruojame savotiškai apie 20 proc.“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, pagrindinė priežastis, kodėl skurdo lygis daugelį metų išlieka panašus, yra nesikeičiantis struktūrinis užimtumas.

„Pajamos auga daugmaž tolygiai visoms profesijoms, visoms jų kategorijoms: ar žemiausios kategorijos darbuotojams, ar vidutinės, ar aukščiausios kategorijos darbuotojams. Ir šitas darbuotojų skaičius irgi tolygiai auga. Jeigu mes turime užimtumo prieaugį, jis fiksuojamos visose šitose kategorijose. Jeigu nuosmukį – irgi tolygiai visose kategorijose“, – aiškino VU docentas.

A. Bartkaus teigimu, jeigu struktūrinių užimtumo pasikeitimų nebus, ekonomikos augimas skurdo problemos neišspręs.

„Turėtų šiek tiek mažiau likti tos žemo produktyvumo darbo jėgos ir tų pozicijų, kurios yra susiję su, tarkim, vinių, varžtų ir visokių kitokių labai paprastų prekių gamyba, ir po truputį daugėti aukštesnę pridedamąją vertę kuriančių darbuotojų. (...) Čia augimas išspręstų skurdo problemą, bet nėra taip, kad valdžia sėdės, lauks, verslas pats susikurs tą augimą. Tą verslą kartais reikia pritraukti“, – akcentavo ekonomistas.

Antradienį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), remdamasis Valstybės duomenų agentūros eksperimentinės statistikos duomenimis, nurodė, kad Lietuvoje su skurdo rizika vis dar susiduria 1 iš 5 gyventojų.

Kaip teigė duomenis pristačiusi NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė, toks skurdo lygis šalyje išlieka nuo pat įstojimo į Europos Sąjunga (ES). Pasak jos, 2004 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 19,1 proc., 2022 m. jis siekė 20,2 proc., o 2023 m. – 19,9 proc. Tuo metu ES vidurkis 2022 m. – 16,5 proc.

Nacionaliniame pažangos plane siekiama, kad iki 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje sumažėtų iki 17 proc., o 2030 m. – iki 14 proc.