Eko­no­mi­ka bei fi­nan­sų ma­te­ma­ti­ka – šių spe­cia­ly­bių at­sto­vams darb­da­viai tu­ri ge­rų ži­nių

Eko­no­mi­kos bei fi­nan­sų ma­te­ma­ti­kos spe­cia­lis­tų, ge­ban­čių tu­ri­mas ži­nias pritai­ky­ti prii­mant vers­lo spren­di­mus, po­rei­kis yra di­džiu­lis. Ten­den­ci­ja, kad sun­kes­nės, ma­te­ma­ti­kos iš­ma­ny­mo rei­ka­lau­jan­čios tiks­lių­jų moks­lų stu­di­jos pri­trau­kia ma­žiau abi­tu­rien­tų nei hu­ma­ni­ta­ri­niai ar so­cia­li­niai moks­lai, iš­lie­ka ir šie­met, ta­čiau tai reiš­kia, kad tiks­liu­kams darb­da­viai tu­ri itin ge­rų ži­nių.

Regioninis „Reikalingiausių profesijų tyrimas Šiaulių ir Telšių apskrityse“ parodė, kad nors ekonomikos bei finansų specialistų regiono aukštosios mokyklos parengia gana daug, dabar, kai pandemija stipriai pakeitė mūsų darbo įpročius, darbo vietos specialistams nebūtina ieškotis ten pat, kur ir gyvena.

Finansų matematika — vienintelė tokia studijų programa Šiaurės Lietuvoje

Baigusieji finansų matematikos specialybę dirba bankuose, draudimo kompanijose, investiciniuose bei pensijų fonduose, kitose finansų institucijose ir srityse, kur reikalingas aukštas ir profesionalus matematikos, informacinių technologijų bei ekonomikos žinių taikymo lygis.

Finansų matematikos studijų kryptį siūlančios Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė sako, kad po pusės metų nuo studijų baigimo pagal specialybę dirba visi absolventai, o dalis įsidarbina dar studijuodami.

VU Šiaulių akademijos finansų matematikos programa yra vienintelė studijų programa Šiaurės Lietuvoje, orientuota į sinerginį specializuotų matematinių ir finansinių žinių įgijimą bei jų taikymą.

Ekonomika išlieka populiariausia programa

Pasak R. Bilbokaitės, paklausioji ekonomikos programa vis dar išlieka populiariausia. Baigusieji ekonomikos studijas dirba ekonomisto kompetencijų reikalaujantį darbą privačiame ar viešajame sektoriuje, o iniciatyvūs ekonomikos studijas baigę jaunuoliai gali tapti ne tik samdomais darbuotojais, bet ir verslų kūrėjais bei darbdaviais.

Akademijos direktorė pabrėžia ir universalių kompetencijų ugdymo svarbą.

„Dauguma verslų nori universalaus specialisto, nes konkurencija tiesiog įpareigoja verslus būti universalius. Mes teoriją deriname su praktika ir studijų procese taikome tik tai, kas bus veiksmingiausia pagal kaštų-naudos principą – studentas studijuoja tai, kas yra būtina ir kas po to abiem pusėms, darbuotojui ir darbdaviui, padės uždirbti“, – kalba R. Bilbokaitė.

Prisirišimas prie darbo vietos nebėra svarbus

Pasak „Swedbank“ privačių klientų finansų centrų palaikymo skyriaus klientų aptarnavimo vadovo Gedimino Vadeikio, priimdamas naujus darbuotojus, jis itin vertina kandidatų analitinius gebėjimus, kuriuos suteikia finansų matematikos studijos.

„Dirbant su dokumentais, nestandartinėmis užduotimis, šalia analitinių gebėjimų reikalingas kritinis mąstymas ir gebėjimas ne tik atlikti specifines užduotis, bet ir priimti sprendimą, individualiai sureaguoti į situaciją“, – kalba G. Vadeikis.

Jis pritaria, kad baigusieji ekonomikos arba finansų matematikos studijas VU Šiaulių akademijoje gali ne tik pretenduoti į darbą kituose regionuose, bet ir, gyvendami Šiauliuose, per atstumą dirbti bet kur Lietuvoje. Prisirišimas prie vietos šiuo metu, kai daug funkcijų yra persikėlę į internetą, nesąs toks svarbus.

Be to, specialybė atveria gana plačias karjeros galimybes. Pavyzdžiui, „Swedbank“ privačių klientų finansų centrų palaikymo skyriuje nuo asistento darbo pradėjęs jaunas darbuotojas gali kilti per penkis vertikalios karjeros laiptelius, taip pat rinktis horizontalią karjerą įmonėje kitose srityse. Tiesa, vadovo darbas jau būtų šeštas laiptelis, kuriam reikia kitokios patirties ir kompetencijų.

„Baigusieji finansų matematikos specialybę paprastai pradeda nuo vadinamojo „back office“ darbo su dokumentais, tačiau, pakilę iki vadybininko lygio, jau bendrauja su klientais, kur reikalingi ne tik analitiniai įgūdžiai, bet ir gebėjimas priimti sprendimus. Baigusieji finansų matematiką turi teorinių žinių, kaip spręsti uždavinius, ir gebėjimų šias žinias taikyti praktiškai“, – sako G. Vadeikis.

Specialistų reikės ir naujiems investuotojams

Analitinį ir strateginį mąstymą, gebėjimą planuoti ir prognozuoti įmonės veiklą, sisteminti duomenis, greitai prisitaikyti prie kintančios verslo ekonominės aplinkos kaip pagrindines kompetencijas išskiria ir UAB „Rūta“ personalo vadovė Žydrūnė Rutkauskienė, apibendrindama, matyt, daugelio gamybos įmonių nuomonę.

„Gamybos įmonėse reikia gamybos planuotojų bei ekonomistų, gebančių analizuoti visos įmonės veiklą bei vertinti ekonominę verslo aplinką. Verslo įmonių Šiaulių regione tikrai daugėja, ateina naujų investuotojų, kuriems tokių specialistų poreikis taip pat aktualus“, – sako Ž. Rutkauskienė.

Įmonei UAB „Rūta“ per artimiausius 3–5 metus reikės gamybos planuotojų, logistikos darbuotojų, mechaninės ir energetikos srities specialistų, technologų, kompetentingų viduriniosios ir aukščiausios grandies vadovų.

Laukdama jaunų specialistų, įmonė pažymi ne tik vidinės motyvacijos bei darbuotojo bendrųjų ir asmeninių kompetencijų svarbą, bet ir įmonės bei darbuotojų vertybių atitikimą, nes tai padeda efektyviau siekti įmonės užsibrėžtų tikslų.

„Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“ Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Reklama