Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prieš keletą metų pradėta kaupti šalčiui atsparių subtropinių augalų lauko kolekcija. Vieni iš jos eksponatų – bananai. Nors auginami tik trys skirtingi bananai, tačiau ir jų įvairovė, tinkama Lietuvos klimatui – labai menka. Vis dėlto šie augalai tapo netikėta lauko gėlynų ir sodų naujove, kuriuos pabandyti auginti verta.

Europoje vis populiarėjant bambukiniams augalams ir pradėjus juos masiškai sodinti želdynuose, atsirado poreikis įdomiems deriniams su kitais egzotiniais augalais, ypač su šalčiui atspariomis palmėmis, imbieriniais augalais ir sodo bananais. Tiesa, sodai su tokiais augalų deriniais klaidingai vadinami „tropikų sodais“. Tropikų augalai paprastai neišgyvena apyvėsio klimato sąlygomis. Tačiau mus domina augalai iš subtropinio klimato zonos kalnų – tokie, kaip išraiškingais plačiais lapais akį patraukiantys bananai.

Praminti džiunglių piktžolėmis

Bananai (Musa) yra bananinių (Musaceae) šeimos augalai. Manoma, kad gentis lotyniškai pavadinta graikų botaniko Antonio Musa, kuris buvo Romos imperatoriaus gydytojas, vardu. Bananinių šeimoje yra tik 3 gentys: bananas, ensetas (Ensete) ir Musella.

Banano genties augalai paplitę nuo Malaizijos, Šri Lankos, rytinės Indijos, pietų Kinijos ir pietryčių Azijos iki Ramiojo vandenyno pietvakarių ir šiaurės Australijos. Gentį sudaro daugiau nei 50 rūšių, kai kurios jų turi daugybę porūšių.

Bananai  ̶  tropinių lygumų augalai, jiems patinka aukšta temperatūra ir drėgmė. Šios genties augalai vadinami džiunglių piktžolėmis, nes dažniausiai užkariauja pažeistas augavietes ‒ erozijos pažeistus kalvų šlaitus, miško properšas ir retmes. Šios savaiminės buveinių pažaidos yra neatskiriama tropinių miškų augalijos dinamikos dalis, sukurianti nišas bananinių šeimos augalams augti. Labai tikėtina, kad ankstyvieji žmonės įsikurdavo miškų properšose, kuriose augdavo bananai. Tik vėliau, pradėjus miškus kirsti, bananai tapo būdingais tropinių miškų kirtaviečių augalais.

Bananai ‒ žoliniai augalai, kuriems būdingi pseudostiebai. Spirališki lapamakščiai, apgaubdami vienas kitą, suformuoja daugiasluoksnį vamzdelį ir sudaro netikrą stiebą. Banano vaisių įprastai vadiname bananu, tačiau botanikai vadina uoga, nes jis turi tris skirtingus sluoksnius: egzokarpą (išorinę luobelę), mezokarpą (minkštimą) ir endokarpą (vidinį sluoksnį, gaubiantį sėklas). Pavyzdžiui, vynuogės luobelė yra egzokarpas, jos skanioji, mėsingoji dalis yra mezokarpas, o dalinai suskystėjęs centras, kuriame susikaupusios sėklos – endokarpas. Tokia pati trijų sluoksnių struktūra būdinga bananams. Tik jų egzokarpas yra sukietėjęs, netinkamas valgyti ir mūsų vadinamas žieve.

Bananai naudojami maistui, pašarams, vaistams, buitinėmis medžiagomis gaminti ir pastogei ręsti. Žmogus panaudoja visas bananų dalis ‒ vaisius, žiedynus, lapus, pseudostiebus ir šakniastiebius. Augalai taip pat turi ritualinę ir ceremoninę reikšmę.

Atauga iš požeminių stiebų

Sodo bananams augti reikia daug erdvės. Juos galima auginti tiek lauke, tiek kambaryje. Lauke auginami dėl gražios lapijos, siekiant sukurti tropinių miškų įspūdį. Geriausiai sodinti palei pietinę pastatų sieną, kur dirva ne taip stipriai įšąla. Be to, bananai mėgsta šviesią ir saulėtą vietą. Pietinė panamė juos apsaugos ir nuo stiprių vėjų, kurie rudenį suplėšo masyvius augalo lapus. Pavasarį reikia turėti kantrybės, kol sulauksite pirmųjų ūglių, nes bananai suželia daug vėliau, nei kiti augalai, kartais pirmieji ūgliai pasirodo tik vasaros pradžioje.

VDU Botanikos sode bananai auga jau trečius metus. Jie puikiai žiemoja lauke, pasodinti pietinėje pusėje palei oranžeriją. Vasarą mulčiuojami ir gausiai laistomi, o žiemą dengiami apie 30 cm durpių sluoksniu. Visi sode auginami bananai žiemą nušąla iki žemės paviršiaus, tačiau vėlyvą pavasarį atauga iš požeminių stiebų. Labai svarbu pasibaigus šalnų periodui nužerti supiltą durpių sluoksnį, kad augalas neiššustų ir nežūtų.

VDU Botanikos sode auginami bananai

Japoninis bananas (Musa basjoo) – tai puikus tropinės išvaizdos augalas apyvėsio klimato egzotiniams sodams. Kilęs iš Pietų Japonijos (Ryukyu salyno). Galima klimato atšiaurumo zona – 5. Nors jo lapai nėra atsparūs šalčiui, kaip ir kitų atogrąžų augalų rūšių, tačiau jis išskirtinis tuo, kad auga net esant labai žemai (iki +6 °C) temperatūrai. Tai greitai augantis, žydintis didelis augalas, pasiekianti  2–4 metrų aukštį. Minimaliai apsaugant nuo žiemos šalčių (po 30 cm neutralios durpės sluoksniu), atėjus pavasariui, jis vėl suveši. Žiemą nušąla iki pat žemės, tačiau atželia iš šakniastiebių. Sodininkai augina šiuos augalus ne dėl vaisių (kurie yra nedideli, žali ir nevalgomi), bet dėl dekoratyvios lapijos, suteikiančios kraštovaizdžiui egzotiškos auros. Jų lapai užauga iki 60 cm pločio ir 180 cm ilgio. Vasarą subrendę augalai gali pražysti kremiškai geltonais žiedais, vėliau užmezga vaisius (uogas). Japonijoje ši bananų rūšis auginama pluoštui išgauti, todėl kartais jis dar pavadinamas japonišku pluoštiniu bananu.

Musa sikkimensis 'Red Tiger'

M. sikkimensis yra kilęs iš Indijos Sikimo provincijos, taip pat auga Butane, Asame ir Manipūre (rytinėje Himalajų dalyje). Tai regionai, kur įprastai būna šiltos, drėgnos vasaros, merkia musonininai lietūs ir palyginti švelnios, šiek tiek sausesnės žiemos. Ši rūšis randama žemesnėse, švelnesnėse vietovės dalyse, apie 1 800 metrų aukštyje, kur kartais iškrenta sniegas. Dar vadinama Dardžilingo bananu pagal miestą Indijoje, Vakarų Bengalijos valstijoje, kuris įsikūręs 2 000 metrų aukštyje ir yra puiki priebėga nuo alinančių Indijos karščių.

M. sikkimensis lapai yra šiek tiek storesni nei japoninio banano, tamsesnės žalios spalvos, su raudonomis juostomis, kurios ypač išryškėja popietės saulėje. Kolekcininkai ir augintojai pastebėjo, kad ant kai kurių šios rūšies augalų lapų raudonos juostos labiau išreikštos, tad tokie atrinkti augalai buvo pavadinti 'Red Tiger' vardu.

Augalas sukrauna žiedus ant sėkmingai peržiemojusių ūglių. Tiesiog reikia daugiau nei vieno vasaros sezono, kad pseudostiebai pasiektų brandą. Todėl vargu, ar mūsų klimato sąlygomis auginant šį bananą sulauksime žiedų. Savo tėvynėje šis greitai augantis žolinis augalas gali užaugti iki 3–4 m aukščio. Žydi liepos mėnesį. Vaisius nokina spalį. Mėgsta saulėkaitą ir dalinį pavėsį.

Bananas (Musa) 'Yangtze'  – mažiau žinomas bananas, neretai vadinamas Musa 'Yangtse'. Jis yra kilęs iš Jangdzės upės slėnio, nusidriekusio 2 800 metrų aukštyje Birmoje, Tibete ir Junanio provincijoje. Literatūroje teigiama, kad ši geografinė atmaina yra ištvermingesnė nei Musa basjoo.

VDU Botanikos sode augantys M. basjoo ir M. sikkimensis yra išleidę po 5–6 pseudostiebus. Jų aukštis siekia 2–3 metrus. Kiek silpnesnis ir sunkiau žiemoja bananas iš Jangdzės slėnio: išleidęs tik 2 pseudostiebus, mažesniais lapais ir keliasdešimties centimetrų aukščio. Ši žiema tapo tikru bananų atsparumo išbandymu: oro temperatūra krito iki ‒28 °C, o tai atitinka 5 klimato atšiaurumo zoną. Lietuviškos žiemos egzaminą išlaikė visi VDU Botanikos sode auginami bananai. Nors literatūroje nurodoma, kad bananas 'Yangtze' yra pats atspariausias iš visų Europoje auginamų bananų, Kaune adaptavosi sunkiai. Nors ir peržiemoja, suformuoja retą neišvaizdų kerą, o pseudostiebai gana silpni, todėl augalas neįgyja būdingos išvaizdos. Kaip parodė praktika, tinkamiausi auginti lauke mūsų šalyje yra M. basjoo ir M. sikkimensis 'Red Tiger'.