Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Siekiant gyventi sveikai, įgūdžius reikia pradėti formuoti vaikystėje, todėl itin svarbus yra vaikų sveikatos stiprinimas. EK ir EBPO sveikatos apžvalgoje nurodyta, kad tik 44 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys esą geros sveikatos būklės; tai žemiausias lygis ES.
Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – atliko auditą „Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas“. Kaip rodo rezultatai, sveikai mitybai dėmesys didėja, tačiau darbo ir poilsio režimo įpročių formavimui jo trūksta, o vaikų kasdienis fizinis aktyvumas nėra užtikrinamas. Nepakankamas ir vaikų sveikatos stiprinimo įtraukimas į bendrąjį ugdymą. Auditorių atliktais skaičiavimais 1 Eur, investuotas į ankstyvesnio amžiaus 3–11 m. vaikų sveikatos stiprinimą, ateityje duotų 1,3 Eur grąžą: mažėtų sergamumas, taigi atitinkamai būtų taupoma PSDF ir „Sodros“ išlaidų gydymui ir nedarbingumui, sukuriama didesnė pridėtinė vertė.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams būti fiziškai aktyviems per dieną ne mažiau nei 60 min., bet, kaip rodo audito rezultatai, 7 proc. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vaikai fiziškai aktyvūs mažiau nei 60 min, 44 proc. to nestebi. 33 proc. mokyklų 2018–2019 mokslo metais nė vienoje klasėje nebuvo skiriama 3 val. per savaitę kūno kultūrai, 44 proc. nesuorganizavo nė vieno renginio darbo ir poilsio režimo tema.
„Mažas tėvų, įtėvių ir globėjų įsitraukimas į mokyklų organizuojamus renginius. Ne visose ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos specialistai gali įsitraukti į bent vieną sveikatos stiprinimo renginį per metus, nes 6 proc. įstaigų tokių darbuotojų iš viso neturi, o 85 proc. dirba ne visu etatu. Pedagogams turėtų būti parengta daugiau kvalifikacijos kėlimo programų sveikatos stiprinimo tema – šiuo metu jos sudaro 0,7 proc. visų programų“, – teigė Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.
AAI auditas taip pat parodė, kad daugumoje ugdymo įstaigų trūksta tinkamos fizinio ugdymo infrastruktūros ir priemonių: 10,3 proc. jų neturi savo sporto salės, 28,6 proc. įstaigų fizinis ugdymas vykdomas bendroje sporto ir aktų salėje, o 19,4 proc. mokyklų ir 25 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai neaprūpinami reikiamomis fizinio ugdymo priemonėmis.
Siekiant tinkamai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką vaikų sveikatos stiprinimo srityje ir užtikrinti investicijų į šią sritį naudą, AAI pateikė rekomendacijas Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms. Jas įgyvendinus bus parenkamos vaikams paveikiausios prevencinės priemonės, vaikų sveikatos stiprinimas labiau bus integruojamas į mokymo procesą, gerės pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų veiklos kokybė.