Edgaras Savickas. Ar NATO pavyks išvengti ekonominio karo su Kinija

Lietuva

BNS / Fotobanko nuotr.

Edgaras SavickasŠaltinis: ELTA

273215

NATO ekonominiams santykiams su Kinija apibrėžti naudojama retorika panašėja į tai, kaip kalbama apie Rusiją. Tačiau Aljanso ryšiai su komunistų partijos valdoma šalimi yra kur kas reikšmingesni ir jų žlugimas ūkinę veiklą sutrikdytų daug smarkiau. Pastaruoju metu suintensyvėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų diplomatija Kinijos atžvilgiu rodo, kad to bandoma išvengti.

Vilniaus NATO viršūnių susitikimo dalyviai praėjusią savaitę išgyveno tikrą emocijų audrą – nuo euforijos dėl Švedijos narystės iki begalinio liūdesio, kad Ukrainai pasakyta „dar ne dabar“, iki begalinio džiaugsmo, kad Lietuvai pavyko renginį suorganizuoti kompetentingai.

Suprantama, kad vertinant patvirtiną komunikatą, pirmiausia daugiausiai dėmesio sulaukė su karu Ukrainoje susiję klausimai. Tačiau aistroms nurimus, verta pastebėti, ką karinio aljanso vadovai galvoja apie ekonominę politiką – konkrečiai apie santykius su Rusija ir Kinija.

Kalbant apie Rusiją, dokumente pastebima, kad agresorė pastaruoju metu sustiprino savo hibridinę veiklą NATO sąjungininkų atžvilgiu, veikdama tiek pati, tiek per tarpininkus.

„Tai apima kišimąsi į demokratinius procesus, politinę ir ekonominę prievartą (angl. coercion), plačiai paplitusias dezinformacijos kampanijas, kenkėjišką kibernetinę veiklą ir neteisėtą bei ardančią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą“, – dėstoma komunikate.

Palyginkime – kokiais žodžiais pasirinkta apibūdinti Kinijos Liaudies Respublikos veiklą tarptautinėje erdvėje.

„Kinijos paskelbtos ambicijos ir prievarta grįsta (angl. coercive) politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui bei vertybėms. Kinija naudoja platų politinių, ekonominių ir karinių įrankių asortimentą tam, kad padidintų savo įtaką pasaulyje ir demonstruotų galią“, – rašoma NATO dokumente.

Ten pat priduriama, kad Kinija siekia kontroliuoti technologinius ir pramonės sektorius, kritinę infrastruktūrą, strategines medžiagas bei tiekimo grandines.
„Ji naudoja ekonominius svertus, kad sukurtų strategines priklausomybes ir padidintų savo įtaką. Ji siekia sugriauti taisyklėmis grįsta tarptautinę tvarką, įskaitant kosmoso, kibernetinę ir jūrų srityse“, – apie Kiniją rašoma Vilniaus komunikate.

Nors dokumente tiesiogiai ir neįvardinta, šiuose sakiniuose omenyje daugiausiai turimi puslaidininkiai, dėl kuriems reikalingų medžiagų ir gamybos technologijų tarp JAV ir Kinijos pastaruoju metu įtampos ypač daug.

Tiesiogiai nepaminėtas ir Taivanas, kuriame veikianti „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ gamina pačias inovatyviausias technologijas ir jomis aprūpina tiek Kiniją, tiek JAV, tiek ir visas kitas NATO valstybes. Pastaruoju metu įtampa dėl žemyninės Kinijos deklaruojamų teisių į šią salą tik auga.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tarptautines teisės normas pažeidusi valstybė tapo vis labiau izoliuota. Vakarai jai pritaikė aibę sankcijų ir nors iš pradžių nerimauta dėl atoveiksmio per dujų bei naftos kainas, šiandien panašu, kad su energetine krize pavyko susitvarkyti. Europa atsikratė rusiškų dujų priklausomybės, o Kremlius prarado turėtas ekonominio (taigi ir politinio) spaudimo priemones Vokietijai ir kitiems buvusiems „Gazprom“ klientams.

Sunku įsivaizduoti, kad Vakarai taip pat sėkmingai, greitai ir be didesnių pasekmių prisitaikytų, jei Rusijos vietoje būtų Kinija.

Taip, karas Taivano sąsiauryje vis dar sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau kažkada tarptautinė bendruomenė smarkiai nustebo Rusijai atplėšus Krymą, o po to pradėjus ir pilno masto karą Europoje. Reikia tikėtis, kad trapią taiką Pietryčių Azijoje vis dėlto pavyks išsaugoti. Prie to prisideda ir šį mėnesį mestos JAV diplomatijos pajėgos.

Liepos pradžioje net keturių dienų vizitui į Kiniją vyko JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Iškart po to įvyko JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir pagrindinio Kinijos diplomato Wang Yi susitikimas, o sekmadienį į Pekiną atvyko JAV klimato pasiuntinys Johnas Kerry.

Gera žinia – kad JAV ir Kinijos atstovai kalbasi. Tai, ar jiems pavyks suderinti savo pasaulėžiūrų skirtumus – svarbu ne tik ekonominiu, bet ir saugumo aspektu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt