Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Emanuelis Macronas / Twitter
Jūras BarauskasŠaltinis: ELTA
Laukdama 2027 m. įvyksiančių prezidento rinkimuose, kuriuose E. Macronas po dvejų šiame poste praleistų kadencijų dalyvauti nebegalės, partija pirmadienį pranešė, kad turi dar dvejus metus „pasiūlyti šiai šaliai ateitį“.
Nuo sausio vidurio partija surengė šimtus renginių, siekdama išsiaiškinti, kas buvo padaryta ne taip ir apie ką gi galvoja jos rėmėjai.
Pats „Atgimimas“ teigia nesantis patenkintas savo narių skaičiumi, atkreipdamas dėmesį į tai, kad per septynerius metus po pirmosios E. Macrono pergalės rinkimuose partija, kurią jis sukūrė iš nieko, taip ir nesugebėjo įleisti vietinių šaknų.
Nors dinamiškasis E. Macronas, karjerą pradėjęs socialisto prezidento François Hollande‘o ministrų kabinete, iš pradžių įkvėpė daugelį šalies gyventojų, per praėjusią vasarą vykusios parlemento rinkimus „Atgimimui“ teko užleisti pozicijas.
Šiuo metu neaišku, ar, pasibaigus E. Macrono prezidentavimui, kadaise centro dešinės ir kairės remiama partija turės didelę politinę galią.
Partijai dar teks priimti sprendimą dėl to, kas pakeis E. Macroną 2027 m. įvyksiančiuose rinkimuose, nors teigiama, kad į prezidento postą dairosi buvęs premjeras ir partijos pirmininkas Gabrielis Attalis.
Centristų partijoms rinkimuose svarbu ir tai, kas sugebės pasipriešinti Marine Le Pen vadovaujamiems kraštutinės dešinės nacionalistams.