Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Organizacijos „Stiprūs kartu“ vienas iniciatorių Edmundas Jakilaitis. LRVK/Laimos Penek nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių apgyvendinimu besirūpinančios organizacijos „Stiprūs kartu“ vienas iniciatorių Edmundas Jakilaitis sako, kad Lietuvoje, savanorių pasiūlytuose būstuose, jau apgyvendinti apie 4,7 tūkst. žmonių, iš kurių 1,7 tūkst. – vaikai.
Visuomenininkas ragina žmones toliau registruotis priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos ir pateikia prioritetus, koks būstas jiems turėtų būti siūlomas pirmiausia.
„Pirmas prioritetas, aišku savaime, yra būstas, kuriame negyvena šeimininkai, t. y. laisvas butas arba namas miesto arba miestelio centre. (…) Idealus atvejis, kada žmonės turi laisvą namą mieste arba miestelyje todėl, kad vaikams reikalinga infrastruktūra. Jie tikrai pradės galvoti apie darželį, mokyklą, būrelius“, – sekmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė E. Jakilaitis.
Antras prioritetas, anot „Stiprūs kartu“ iniciatoriaus, yra erdvus butas arba namas, kuriame šeimininkai gyvena, tačiau turi vieną ar kelis laisvus kambarius.
„Įsivaizduokime, keturių kambarių namas arba butas, kur gyvena pora, vaikai jau išėję ir gyvena atskirai – tai vienas iš idealių atvejų“, – teigė jis.
„Ir tik paskui kreipiame žmones į tuos ankštus butus, kur keliasdešimt kelių kvadratų butas, šeimininkai miega miegamajame, o karo pabėgėliai svetainėje arba ant žemės“, – tęsė visuomenininkas.
Ragindamas gyventojus suteikti savąjį būstą karo pabėgėliams, E. Jakilaitis dar pažymėjo, jog juos apgyvendinant pasirūpinama ir teisiniais formalumais – „Stiprūs kartu“ parengia būsto panaudos sutartį, kurią siūloma pasirašyti būstą suteikiančiam asmeniui su pabėgėliu. Taip pat visi butai apdraudžiami civilinės atsakomybės draudimu nuo įvairių galimų žalų.
„Visi žmonės, kurie priima pabėgėlius, gali būti ramūs dėl galimų žalų“, – patikino E. Jakilaitis.
Trumpiausiai registruoti būstą pabėgėliams apgyvendinti galima vienam mėnesiui, registracija galima ir ilgesniam laikui. Anot E. Jakilaičio, šiuo metu būstų ukrainiečiams sunkiausia rasti Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau jų trūkumas juntamas ir likusioje Lietuvoje.
„Stiprūs kartu“ skambučių centras atsako į apie 600 skambučių, o iš viso jau priėmė apie 6 tūkst. užklausų iš ukrainiečių.
„Stiprūs kartu“ taip pat įkūrė pabėgėlių centrą Lenkijos–Ukrainos pasienyje. Anot E. Jakilaičio, iš jo kasdien autobusais į Lietuvą išgabenami 150–200 žmonių.
Jungtinių Tautų duomenimis, gimtąją šalį paliko jau apie 2,5 mln. ukrainiečių.
ELTA