Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad Seimo nario Stasio Jakeliūno teiginiai, jog vienas iš būdų, kuriuo būtų galima atlyginti žalą žmonėms, nukentėjusiems nuo komercinių bankų per krizę išmokėtų per didelių palūkanų, gali būti dalinis jų kompensavimas, pažengia per toli.
„Aš tikiu, kad faktinę situaciją jis galbūt įvertino teisingai. Tačiau žengti toliau ir pasakyti, kad tuoj jums bus kompensuota, - negalima“, - „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ penktadienį kalbėjo E. Gentvilas.
Jo teigimu, dar nėra nustatyta, kad nusižengimas iš tikrųjų buvo padarytas, dabar yra tik spėjimas.
„Išsiaiškinkime, ar ten yra padarytas nusikaltimas ar nusižengimas, ar nepadarytas. Dabar yra tik spėjimas“, - teigė Seimo narys.
Todėl, pasak jo, negalima žmonėms sukelti per ankstyvų lūkesčių.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
BFK pirmininkas S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti.
Po šios konferencijos S. Jakeliūnas susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. Ministras pirmininkas sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai. Dėl to žadama apsispręsti kitą savaitę, kai S. Jakeliūnas visą turimą informaciją pristatys Ministrų Kabinetui.
S. Jakeliūnas taip pat pabrėžė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų didžiulių sumų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į LB, klausdamas, ar LB buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų permokas. S. Jakeliūno teigimu, LB vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tuo metu LB teigia, kad tyrimo ataskaitoje permokos skaičiuotos tik teoriškai, remiantis prielaidomis.
Tuo metu S. Jakeliūnas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė, kad diskusijose su komerciniais bankais ir Bankų asociacija buvo užsiminta, jog vienas iš sprendimų bus bent iš dalies kompensuoti gyventojams, patyrusiems žalą, palūkanų išlaidas. Kompensuoti esą turėtų patys komerciniai bankai.
ELTA