Dviračių takas Neringoje - Lietuvos gėda

Klaipėda

Vitos Jurevičienės nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

137559

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser sako, kad nuo skundų dėl šio dviračių tako įkaitę visi direkcijos telefonai. Žmonės skundžiasi, kad takas, kuriuo naudojasi vos ne pusė Lietuvos gyventojų, yra baisios būklės, juo važiuoti nesaugu.

Nežinodami, kas jį turi prižiūrėti, jie kaltina visas institucijas iš eilės: Klaipėdos ir Neringos savivaldybes, parko administraciją, miškininkus.

Atrodė, bus visai paprasta surasti atsakingą instituciją ir pasiteirauti, kodėl ji neprižiūri šio tako, tačiau teko narplioti vos ne visą Gordijo mazgą.

„Gali išbyrėti dantys“

„Katastrofa, o ne takas - pajūrio gėda. Kadangi tai yra ne tik palei jūrą einantis ilgiausias takas, bet apskritai Lietuvoje ilgiausias dviračių takas (jo ilgis - apie 60 km) - tai jis ir Lietuvos gėda „, - kalbėjo klaipėdietis Rimantas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Pasak jo, dabar už įvažiavimą į Neringą su automobiliu mokestis padidintas iki 30 eurų. Vadinasi, siekiama mažinti automobilių srautą ir skatinti atvykti šeimoms su dviračiais. „Bet nėra pro kur atvykti.

Tai žvyrkelis, o ne takas. Iki Juodkrantės reikia važiuoti 19 km. Ten išdaužytos duobės, privartyta medžių, jų šaknys iškilnoję dangą. Su paspirtuku apskritai neįmanoma važiuoti.

Be to, yra tik dvi vietos, kur galima atsisėsti prie staliukų, apspardytų, apdaužytų. Ką daryti tiems, kurie mina dviračiais su vaikais, kuriems reikia poilsio kas 2-3 km? Nėra net kur dviračio pastatyti, turi ieškoti medžio. Kas kiek kilometrų nuo Klaipėdos Juodkrantės link būna daug pėsčiųjų.

Takelis siaurutėlis, vien duobės. Žmonės eina, turi nuolatos skambalioti, visi pyksta, kad gąsdini. Jau prieš penkerius metus tas takas buvo katastrofa, o dabar dar blogiau. Ko gero, kaip sovietmečiu jis buvo nutiestas, taip ir liko toks nė karto neremontuotas.

Važiavau prieš du mėnesius, skersai tako gulėjo medis, reikėjo dviratį neštis per pievą, per krūmynus. Myniau ne per seniausiai - tebeguli.

Mes su kolegomis dviratininkais nebevažiuojame tuo keliu, nes gali išbyrėti dantys, sulaužysi dviratį. Kodėl dviračių takas į Palangą, į Šventąją yra kaip stiklas? “ - klausia Rimantas.

Takas buvo dingęs dvejus metus

Neringos meras Darius Jasaitis sutinka, kad šitas takas, dvejus metus buvęs bešeimininkis, yra Lietuvos gėda, bet sako jis jau padaręs viską, ką galėjęs.

„Šiuo klausimu daugybę kartų buvau Vyriausybėje, Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Per karantiną parašėme raštą Vyriausybei, kad skirtų pinigų to dviračių tako rekonstrukcijai.

Beje, Susisiekimo ministerijai vadovaujant Rokui Masiuliui, tas takas buvo tiesiog dingęs. Dėl to kreipiausi net į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Tik Neringos savivaldybės pastangomis tas takas buvo sugrąžintas ir dabar priklauso Kelių direkcijai“, - sakė jis.

Neringos meras pasakojo, kad tai nutiko, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas iš daugelio kelių priežiūros įmonių palikti vieną bendrovę Kaune. Kelių įstaigos buvo uždaromos, tarp jų buvo ir „Klaipėdos regiono keliai“.

Jos dingo kaip juridiniai vienetai. Visų jų patikėjimo tvarka valdomas kilnojamasis turtas, kuris buvo registruotas Registrų centre, pvz., automobiliai, atiteko tai bendrovei, kuri dabar prižiūri visus Lietuvos kelius, o nekilnojamasis turtas - visi keliai, dviračių takai - buvo perduoti Kelių direkcijai.

„Tikrai žinau, kad Susisiekimo ministerijos specialistai buvo parengę Vyriausybės nutarimo projektą, kad Kelių direkcija turi perimti ir minėtą dviračių taką nuo Smiltynės iki Nidos. Tačiau iki Vyriausybės tas nutarimas atėjo be to tako. Įmonė, kuriai anksčiau priklausė tas takas, buvo uždaryta, susidarė patinė situacija.

Dvejus metus buvo galvojama, kaip iš neegzistuojančios įmonės taką perduoti Kelių direkcijai, ir tik neseniai tai buvo padaryta. Koks valstybės tarnautojas iš Vyriausybės nutarimo projekto išbraukė 3 mln. eurų vertės šimtų tūkstančių žmonių naudojamą turtą, t. y. dviračių taką, nežinoma“, - stebėjosi Neringos meras.

Prioritetai kelia abejonių

„Klaipėdoje irgi ta pati problema - takas nuo Smiltynės iki Juodkrantės irgi priklauso Kelių direkcijai. Takas Smiltynė-Nida buvo išasfaltuotas jau nepriklausomoje Lietuvoje. Nežinau, kodėl Kelių direkcija nepaprašė pinigų Lietuvos gėdai, kodėl nenori jo tvarkyti. Mūsų prižiūrimi dviračių takai, pvz., nuo Nidos iki Pervalkos (anksčiau buvęs žvirkelis), yra nuostabūs kaip autostrados, su suoliukais pasėdėti, su apžvalgos aikštelėmis“, - kalbėjo Neringos meras.

Jis sako nesuprantąs, kaip planuoja pinigus Kelių direkcija. Pavyzdžiui, dviračių takas nuo Kauno iki Pagėgių Panemunėje yra asfaltuojamas, tvarkomas. O takas nuo Smiltynės iki Nidos Kuršių nerijoje, kuris yra europinės reikšmės, nėra tvarkomas, nors visai neatitinka reikalavimų. Neringos mero manymu, jeigu būtų palygintas dviratininkų skaičius Panemunėje ir Neringoje, nekiltų jokių abejonių, kad pastarasis turėtų būti tvarkomas pirmiausia.

Pavargo nuo skambučių

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser teigė, kad parkui jokia to tako dalis nepriklauso. Praktika tokia: Kelių direkcija sutvarko ir suremontuoja, o tada prižiūrėti perduoda Savivaldybei.

„Pas mus kasdien netyla skambučiai. Žmonės šaukia į ragelį, skundžiasi, kad tuo taku važiuoti vietomis tiesiog pavojinga. Pati mačiau - lygus kelias ir staiga puraus smėlio duobė, bala. Jeigu dviračio padangos plonos, tave užneš taip, kad gali trenktis į medį. Šiemet, kai šitiek žmonių važiuoja ir kai mes skatiname dviračių turizmą, turėtų bent jau būti užlopytos pavojingiausios vietos“, - kalbėjo ji.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. ​

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt