Dvi sporte sunkiausios minutės

Jei kas nors paklaustų šiauliečio ugniagesio gelbėtojo Andriaus Ašmonto, kaip jam pavyksta su Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda nuolat triumfuoti Europos ir net pasaulio stipriausių ugniagesių gelbėtojų čempionatuose, vyras tik kukliai šypsotųsi. O tada atsakytų, kad niekada ypatingais fiziniais duomenimis nepasižymėjo. „Esame patriotai ir labai užsispyrę“, – sako jis ir dalijasi, kokia skalsi yra ugniagesio duona, ką ugniagesiai stengiasi pamiršti ir kokia yra ugniagesių rungtis, vadinama „dviem sporte sunkiausiomis minutėmis“.

Atsirado lyg iš niekur ir nebesustojo

Į susitikimą 34-erių Andrius ateina lydimas dviejų sūnų – trimečio Vykinto ir devynmečio Žygimanto. Kol žmona Aleksandra darbe, ugniagesys gelbėtojas po parą trukusio budėjimo rūpinasi jųdviejų atžalomis.

Liepos pradžioje stipriausių Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda triumfavo Vokietijoje. Mozelyje vykusiame tarptautiniame stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo čempionate mūsų šalies vyrai iškovojo pirmąją vietą estafetės rungtyje.

Tandemų (dvejetų) rungtyje nepralenkiami buvo ir čempionais tapo Mindaugas Valaitis ir šiaulietis Andrius Ašmontas.

Varžybas, kuriose lietuvaičiai ugniagesiai gelbėtojai tapo stipriausi, Andrius gali vardyti nuo 2012-ųjų. Jau septynerius metus jis dalyvauja Lietuvoje bei užsienyje rengiamose Stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose bei iškovojo ne vieną apdovanojimą asmeninėse bei komandinėse rungtyse.

O pernai spalį jis su Lietuvos komanda Sakramente (JAV) vykusiame pasaulio stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo čempionate komandinės estafetės rungtyje iškovojo III vietą. Taip lietuviai įrodė, kad mūsų ugniagesiai gelbėtojai yra vieni geriausių ir stipriausių pasaulyje.

Čempionate buvo per 300 dalyvių iš 16 pasaulio šalių, vien JAV komandų buvo apie 20. Lietuvius aplenkė tik JAV Montgomerio ir Kuveito komandos.

„Trejus metus savamoksliškai bandėme treniruotis, ruoštis toms varžyboms. 2015-aisiais jau pavyko prasimušti, suformuoti Lietuvos rinktinę ir išvykti į Europos varžybas. Suvažiavome visi skirtingomis aprangomis, truputį apšiurę. Atsiradome lyg iš niekur ir Lenkijoje Europos čempionate laimėjome III vietą“, – šypsosi pašnekovas.

Tada kolegos žmona tuometei šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei parašė laišką. Prezidentė stipruolius pakvietė atvykti, apdovanojo ir jau kai vyko pasaulio čempionatas, prezidentė pasirūpino, kad vyrai į JAV išvyktų solidžiau atrodydami.

„Laimėjome III vietą pasaulio čempionate ir nuo to laiko nebesustojame“, – sako ugniagesys.

Sunkiausia – finišas

Stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybas sugalvojo amerikiečiai, JAV šios varžybos vyksta kone 30 metų. Be jokios abejonės, amerikiečiai jose dažniausiai ir nugali, yra favoritai.

Faktas, kad prizinę vietą laimi mažos mūsų šalies vyrai, yra kažkas nepaprasto. „Maža šalis, neturime iš ko pasirinkti, bet esame patriotai ir labai užsispyrę. Komanda keičiasi, kiekvienais metais rinktinė suformuojama su dviem–trimis senbuviais ir keliais naujais nariais, bet vis vien nenulipame nuo nugalėtojų pakylų“, – šypsosi ugniagesys.

Andrius pasakoja apie rungtį, kurią amerikiečiai ne veltui vadina „dviem sporte sunkiausiomis minutėmis“.

„Rungtis sukurta ugniagesiams, atitinkanti jų darbą. Taip per dvi minutes išsikrauni, kad po jos nieko nematai ir nieko nebenori“, – sako jis.

Kaip atrodo ši rungtis?

Ugniagesio apranga, suslėgto oro aparatas ir kaukė sveria apie 20 kg. Su tokiu svoriu į 4 aukštų bokštą turi dar užsinešti 20 kg sveriantį krovinį. Užlipęs virve turi užsitraukti 20 kg sveriantį krovinį ir kūju nustumti platformoje esantį 70 kg svorį.

Tada bėgi slalomą, pasiimi vandens pripildytą žarną, numuši srove taikinį ir baigi rungtį, parpūškuodamas dar 33 metrus, tempdamas 80 kg svorio manekeną.

„Finišas pats sunkiausias. Prestižinė riba yra 2 minutės. Mes įveikiame per 1 min. 20–30 sek.“ – sako ugniagesys.

Pabuvo abiejose barikadų pusėse

Andrius, kuris yra ne kartą nugalėjęs ir šalies Geriausio Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno konkurse, dabar sėdi ant dviejų kėdžių – ir gaisrų vyksta gesinti, ir dirba administracinį darbą. Kaip jau tenka pagal sudėliotą grafiką.

Todėl jei kas ima keiksnoti ugniagesių valdžią dėl mažų darbuotojų algų, etatų nekomplekto, trūkstamų rūbų, liktų santūrus – jis dabar supranta ir eilinių ugniagesių, ir vadovų problemas. „Pabuvau abiejose barikadų pusėse, tad žinau – lengvų darbų nebūna“, – sako jis.

Ugniagesiu gelbėtoju Andrius dirba 12 metų. Jį nuo mažens, kaip ir daugelį berniukų, žavėjo ugniagesio, policininko darbas. Kai studijavo kūno kultūrą ir spec. pedagogiką Šiaulių universitete, jau trečiame kurse pradėjo dirbti ugniagesiu gelbėtoju.

Gal jį tėvai kažkaip ypatingai auklėjo? Andrius sako, kad greičiausiai augo kaip visi, bet buvo aplink sportuojančių draugų. Be to, jam labai patiko pergalės jausmas.

„Visada buvau užsispyręs ir kantrus. Nemečiau, kai buvo sunku, todėl ir yra toks rezultatas. Dievas manęs dideliu talentu neapdovanojo, nebuvau kažkoks elitinis sportininkas, tad visko pasiekiau sunkiu darbu“, – kalba vyras.

Ugniagesių sporte jaudulys būna nemažas, ypač prieš startą, bet kai varžybos prasideda, tada lieka tik noras nugalėti.

„Dirbant ugniagesiu, yra labai svarbu būti ir psichologiškai stipriam. Turi save nugalėti. Pirmiausia rungtį įveiki fiziškai, o baigi tik psichologiškai. Nebelieka jėgų, bet jei esi stiprus psichologiškai, jų iš kažkur atsiranda“, – sako jis.

Kas įrodo, kad esi stiprus psichologiškai?

Kaip bebūtų gaila, ir jokia čia paslaptis – net pasaulio čempionate nugalėję vyrai jokios finansinės naudos negauna. Net labiau finansiškai nukenčia, juk sportuoja vietoje to, kad laisvu metu galėtų dirbti kitame darbe.

„Gauname papildomų atostogų, diplomų. Juk sakiau – esame patriotai“, – sako vyras.

Andrius atvirauja, kad ugniagesiai susiduria su situacijomis, kai, gesinant gaisrus, žūva žmonės. Ypač sunku psichologiškai atlaikyti, išnešus iš gaisravietės žmogaus kūną. Ypač sukrečia tie momentai, kai žūva vaikai. O sunkiausia matyti raudančius ir sielvartaujančius mirusiųjų artimuosius...

Ugniagesiai kenčiančiuosius bando raminti, guosti. Pasitaiko ir taip, kad būna iškoneveikiami, išbarami.

„Kartais vyrai tokias problemas nešasi į namus. To nereikėtų daryti. Kai atlaikai, kai neneši tokių išgyvenimų į namus, ir parodo, esi psichologiškai stiprus ar ne“, – sako jis.

Andrius per 12 darbo metų patyrė visokių momentų, matė ugniagesius gelbėtojus, kuriems po sukrečiančių įvykių prireikdavo psichologų pagalbos – tuo stengdavosi pasirūpinti valdyba. O jis pats sako turintis ne tokią išlavintą vaizduotę, tad tragiškus momentus jam pavyksta greit pamiršti.

Tiesa, Andrius ne tik gesina gaisrus, atlieka gelbėjimo darbus, bet yra ir naras gelbėtojas. Tik šio darbo pastaraisiais metais nebedirba. Juk jo metu dažniausiai tenka ieškoti ir ištraukti į krantą net ir seniai nuskendusius žmones. Tokia patirtis gerų emocijų nesuteikia.

O gerų emocijų suteiks rugsėjį vėl vyksiantis Europos stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo čempionatas, kuriam vyrai jau ruošiasi. Andrius dar atskleidžia, kad, šiemet Šiauliuose surengę Lietuvos stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybas, ugniagesiai tikisi mūsų mieste surengti tarptautines ugniagesių varžybas arba net Baltijos arba Europos čempionatą.

„Toks sportas akiai patrauklus, o ir žiūrovams suteikia labai daug emocijų“, – šypsosi jis.