Dvi Alytaus bendruomenės ietis surėmė dėl automobilių statymo vietų

Dviejų Alytaus daugiabučių bendruomenės dėl automobilių stovėjimo vietų susiėmė ne juokais. Maždaug 8 arų servituto statusą turinti aikštelė Jurgiškių gatvėje ties 21 ir 23 numeriais pažymėtais daugiabučiais, valstybinėje žemėje, virto ginčo objektu ir jau dabar su teisininkais besikonsultuojančios bendruomenės grasinasi kreiptis į teismą. Į konfliktą įtraukti buvo ne tik policijos pareigūnai, savivaldybės atstovai, tačiau jo atgarsiai nuvilnijo jau net į Seimą. Rodos, teisingumo svertų atrasti galima tiek vienoje, tiek kitoje konfliktuojančioje pusėje, tačiau jos turi tik du pasirinkimus – viską išspręsti susitarimo būdu arba daug laiko, kantrybės ir finansinių išlaidų pareikalausiančiu teismo keliu.

Iki konflikto aikštele dalijosi draugiškai

Kaip tikino Alytaus Jurgiškių gatvės 23 namo pirmininkė Birutė Čitavičienė, valstybei priklausančią žemę šio namo bendruomenė išsinuomojo 71-eriems metams nuo 2018 metų. Esą tąkart, tvarkantis dokumentus, apie jokį servitutą nebuvo nė kalbos.

Pasak šio namo gyventojų, dar šią vasarą pradėjus tvarkytis dokumentus, atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, kur iš tikrųjų yra namo bendrijai priklausanti teritorija.

Pirmininkė tvirtino, kad iš pradžių šia aikštele 23 ir 21 namų gyventojai dalijosi draugiškai – esą buvo sutarę, kad viena pusė bus vieno namo gyventojų automobilių statymui, o kita – kito. Nepaisant draugiško susitarimo, aikštelę nuolat tvarkydavo – šluodavo, sniegą nukasinėdavo – 23 namo bendruomenės pasamdyta tvarkytoja.

B. Čitavičienės tikinimu, kai kurie 21 namo gyventojai automobilius ėmė statyti 23 namo aikštelės pusėje, o vėliau jau net po namo po langais.

Kaip tikina bendruomenių atstovai, aštrus konfliktas įsiplieskė tuomet, kai spalį buvo pastatyti keturi automobilių stovėjimo vietą 23 namo gyventojams rezervuojantys ženklai. Nuo tada prasidėjo vieni kitų įžeidinėjimai, keiksmai ir siuntinėjimai į visas puses. 21 namo gyventojai tikino po nakties net rasdavę apibraižytus automobilius. Į šį objektą ne kartą buvo kviečiama ir policija.

B. Čitavičienė tikino, kad net įsiplieskus konfliktui, ji buvo pakabinusi skelbimą, kviečiantį gyventojus šią problemą pabandyti išspręsti taikiai, tačiau jau esą po kelių minučių skelbimas buvo nuplėštas.

Ženklai – servitutinėje bendrijai išnuomotoje teritorijoje

Vadovaujantis esamu suženklinimu ir plika akimi matoma situacija, toje aikštelėje visos parkavimo vietos priklauso tik 23 namo gyventojams, o 21 namo bendruomenei palikta teisė tik pravažiuoti iki jų namo, o automobilių statymui prie pat daugiabučio paliktos vos kelios vietos.

Tiek vietos automobilių statymui yra likę Jurgiškių gatvės 23 namo gyventojams.

Kaip aiškina B. Čitavičienė, ženklai buvo įrengti teisėtai, suderinus su visomis institucijomis – savivaldybe, žemėtvarka, policija – juolab, kad žemės valdytojai ir yra 23 daugiabučio bendruomenė.

Tuoj pat pirmininkei paprieštarauti skuba tos pačios gatvės 21 namo valdybos narė Birutė Kleizienė. Pagal ją, servituto statusą turinčioje žemėje automobilių stovėjimo vietą žymintys ženklai įrengti negali būti ir ji paaiškino besiremianti konkrečiais teisės aktais. Esą būtent dėl to servitutinėje vietoje automobilius gali statyti ir kito namo gyventojai.

Čia pat prie namų aikštelėje ieškant teisybės svertų susirinko ir daugiau 23 namo gyventojų. Kiekvienas jų ėmė įrodinėti savo tiesas, ginčytis, neigti vieni kitų išsakytus argumentus. Vieni aiškino, kad vienam butui aikštelėje turi priklausyti viena vieta automobilio statymui, kiti šaukė, kad vieta priklauso tik tam butui, kurio šeimininkai turi įsiregistravę automobilį.

Abiejuose namuose yra po 26 butus. Ginčas nusidriekė net iki to, kad kai kurie namų gyventojai turi ir po tris automobilius.

Vieni gyventojai ėmė įrodinėti, kad savivaldybė išduoti leidimo pastatyti automobilių statymo vietas žyminčių ženklų negalėjo, kiti šaukė, kad tokie leidimai jiems išrašyti buvo teisėtai, nes jie yra žemės valdytojai. Tačiau taip ir liko neaišku, kas tuos leidimus jiems turėjo išduoti ar išdavė – savivaldybė, policija ar patys teritorijos valdytojai.

Ginčą žada spręsti teisme

Tiek viena, tiek kita konflikto pusė tikino, jog kreipėsi į teisininkus, kad šie padėtų išaiškinti teisybę, o 21 namo gyventojai, kaip tikino B. Kleizienė, net yra pasiryžę kreiptis į teismą.

Beje, to paties namo gyventojai dar vakar (ketvirtadienį) apie šią problemą kalbėjosi ir su naujuoju Alytaus atstovu Seime  – Seimo nariu Vytautu Baku. Pasak B. Kleizienės, politikas žadėjo jau nuo kitos savaitės pasidomėti šia situacija ir pabandys atsakyti į besikreipusiųjų iškeltus klausimus.

„Mes tiesiog jaučiamės apvogti, trisdešimt metų statėmės automobilius ir problemų nebuvo. Mes turime teisę į servitutą ir niekas iš mūsų jos neatėmė. Dabar mūsų žmonės policijai turi mokėti baudas už servitutinėje vietoje paliktus automobilius. Mes šito taip nepaliksime. Jau kreipėmės pagalbos ir į Seimo narį Vytautą Baką, be to, teisme ieškosime teisybės dėl servitutinės teisės pažeidimo, dėl sumokėtų baudų policijai bei moralinės žalos atlyginimo. Jau dabar advokatas siūlė prašyti apie šimtą tūkstančių eurų, nors pažymėjo, kad turėtume gauti bent jau trečdalį prašomos sumos tai tikrai“, – kalbėjo B. Kleizienė.

Dar moteris pažymėjo, kad 23 namo bendrija užsiima leidimų statyti automobilius servitutinėje vietoje išdavimu, esą jai net mokesčių inspekcija teigė, kad to daryti jie neturi teisės, nes nėra užsiregistravę kaip paslaugos teikėjai. Čia pat minėto namo gyventojai puolė aiškintis, kad leidimą statytis automobilį jų valdomoje teritorijoje tiems žmonėms, kurie į juos kreipiasi, suteikia už dyką.

Savivaldos atstovai siūlo susitarti

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Kupčinskienė paaiškino, kad  vis tik servituto statusą turinčioje vietovėje automobilių stovėjimo rezervacijos ženklai statomi būti negali ir patikino, kad jeigu tokie minimoje Jurgiškių gatvės teritorijoje yra pastatyti, turėtų būti nuimti. Esą šių ženklų įrengimui leidimo išduoti savivaldybė ar policija negali. Pagal galiojančius teisės aktus, įsivertinusi esamą situaciją, ar nebus pažeidžiama servitutinė teisė, tą daro pati žemės valdytoja.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Bartusevičienė pripažino, kad ši situacija yra išties sudėtinga, nes joje dalyvauja daug šalių.

„Rezervacijos ženklą „P“ išduoda policija. Kaip suprantu, čia įvyko nesusikalbėjimas ir tie ženklai buvo pastatyti neatsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas servitutas. Servituto teisė visiems yra vienoda ir ja naudojasi tie, kam ji yra suteikta. Problema iškilo, nes servitutinio kelio teritorijoje gyventojai ėmė statytis automobilius. Situacija sprendžiama tik bendru abiejų namų gyventojų sutarimu, o ne ginčais ar pykčiais. Namų pirmininkai turi būti patys bendrijų šeimininkais ir domėtis bei tvarkytis.

Be to, šiemet rengiame daugiabučių bendrijų teritorijų detaliuosius planus. Jau vykdomos procedūros, kurios bus perduotos viešiesiems pirkimams. Tokio pobūdžio klausimai, kaip šioje konfliktinėje situacijoje, taip pat bus nagrinėjami. Aiškinsimės, kaip tas teritorijas pertvarkyti, ar tikslinga iš viso tą daryti. Šiuose procesuose dalyvaus ir pačios bendrijos“, – kalbėjo V. Bartusevičienė.

Pasiteiravus, ar kaip nors šią Jurgiškių gatvės namų bendruomenių konflikto situaciją keičia tai, kad valstybinė, servituto statusą turinti teritorija buvo išnuomota vienai iš konflikto dalyvių, kuri dabar yra tos teritorijos valdytoja, vedėja konkrečiai atsakyti negalėjo. Tad ir vienareikšmiško atsakymo, ar automobilius toje teritorijoje statantys ne žemės valdytojo atstovai daro administracinį pažeidimą, nėra.

„Problema yra ta, kad tai tėra servitutinis kelias, skirtas tik pravažiuoti, o ne statyti automobilius. Tačiau realiai šis kelias yra toks platus, kad jame vietos statyti automobiliams irgi yra. Norint viską sutvarkyti, reikia abipusiu sutarimu keisti servitutinio kelio ribas. Šis projektas buvo rengtas labai seniai ir kodėl anuomet projektuotojas priėmė būtent tokius sprendinius, paaiškinti negaliu. Tai yra anų laikų palikimas“, – sakė vedėja.

Be to, statant naujus namus, dabar išties yra numatyta tvarka, pagal kurią vienam butui yra numatoma viena vieta automobilių stovėjimo aikštelėje. Įprasta, kad seniau statytų daugiabučių teritorijose pakankamai vietų automobilių statymui nebūdavo numatoma. Tai reiškia, kad kiekvienam senos statybos daugiabučių butui priklausytų po vieną automobilio statymo vietą galimybės nėra.

Situacija žinoma ir policijai

Jurgiškių gatvės 21 ir 23 namo bendruomenių konfliktas yra žinomas ir Alytaus policijai. „Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams yra žinomas Jurgiškių gatvės gyventojų nesutarimas dėl stovėjimo aikštelės. 2020 m. gruodžio mėnesį suinteresuoti asmenys šešis kartus kreipėsi į policijos pareigūnus. Iškvietimų metu pareiškimai nebuvo gauti, o iškilusios problemos dėl automobilių statymo išspręstos vietoje arba nuotoliniu būdu“, – teigė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Eglė Kačinskienė.

Ji pažymėjo, kad yra Alytaus miesto savivaldybės patvirtintas Specialiųjų leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašas, kuris numato visą proceso eigą ir už tai atsakingus subjektus.

„25. Už specialiųjų leidimų, suteikiančių teisę transporto priemonėms stovėti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašo laikymosi kontrolę Alytaus miesto savivaldybės gatvės ribose ir viešojo naudojimosi aikštelėse atsakingas Miesto ūkio skyrius, už automobilių statymą kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje pažeidžiant Kelių eismo taisykles – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius.

27. Ginčai dėl specialiųjų leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme.“

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“