Duomenų apsaugos inspekcija sprendimą dėl „Karštų pėdų“ priims vasario pabaigoje

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) sprendimą dėl žurnalistinio projekto „Karštos pėdos“ sprendimą priims vasario pabaigoje. Jeigu bauda bus skirta, projekto autoriai ketina kreiptis į teismą.

Ketvirtadienį inspekcija surengė viešą posėdį, kuriame buvo išklausoma projekto autorių argumentų.

„Pasitikslinome aplinkybes – toks ir buvo tikslas viešo posėdžio (...) Dabar tiesiog vasario 25 dieną bus priimtas sprendimas“, – po ketvirtadienį vykusio posėdžio žurnalistams sakė inspekcijos vadovas Raimondas Andrijauskas.

Visuomeninės iniciatyvos „Karštos pėdos“ autoriams inspekcija siūlo skirti baudą už tai, kad nepateikė VDAI prašomos informacijos pernai pradėtam tyrimui pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

„Mes bandėme šiandien gauti papildomą informaciją, kas buvo teikta ir kaip teikta, ir įvertinus visas aplinkybes priimsime sprendimą“, – teigė įstaigos direktorius.

Jo teigimu, tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, kaip „Karštų pėdų“ autoriai tvarko asmens duomenis.

„Tyrimo bendras tikslas yra išsiaiškinti, koks vyksta duomenų tvarkymas ir susirinkti tą informaciją, kurią privalo pateikti duomenų valdytojas (...) Tuo tikslu surenkam informaciją ir sprendžiame, tai yra mūsų kompetencija ar ne mūsų ir sprendžiame, kam reikėtų ją perduoti, nes kiekviena valstybės institucija turi atitikti gerojo administravimo principus“, – kalbėjo R. Andrijauskas.

Posėdyje projekto autoriams klausimus uždavinėjo R. Andrijauskas, taip pat jame dalyvavo inspekcijos Priežiūros skyriaus skyriaus vyriausioji specialistė.

Posėdį stebėjo keletas žurnalistų – nors jis ir buvo viešas, tačiau dėl COVID-19 pandemijos jame galėjo dalyvauti ribotas skaičius žmonių, taip pat posėdžio turinio nebuvo galima įrašinėti pagal įstaigos vadovo 2019 metais nustatytą tvarką.

„Posėdis paliko niūrų ir graudų įspūdį“

„Karštos pėdos“ sukurtos 2020 metų rudenį, joje pateikiami viešai skelbiami duomenys apie politikus ir aukšto rango valstybės tarnautojus, jų ryšius su viešaisiais pinigais, siekiant palengvinti žurnalistų darbą tiriant galimus interesų konfliktus, 

Iniciatyvos autoriai – tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas, įgyvendinantis programą „Media4change“. Šios programos vadovė Neringa Jurčiukonytė sako, kad ketvirtadienį vykęs posėdis paliko niūrų įspūdį, kadangi inspekcija nagrinėja tai, ko neturėtų tirti.

„Niūrus ir graudus įspūdis, kokioje situacijoje esame. Ji yra absurdiška ir manau, kad tai gali patvirtinti kiekvienas, dalyvavęs šiame posėdyje, bet gerai, kad tokios situacijos vyksta, nes, tikėkimės, kad jos baigtis galbūt išlaisvins žurnalistiką“, – BNS sakė „Media4change“ programos vadovė.

Anot projekto autorės, VDAI vadovas nėra įgaliotas analizuoti žurnalistinės veiklos, kadangi tai, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, gali daryti Žurnalistų etikos inspektorius.

Ji taip pat sako, kad inspekcijai buvo pateiktas inspektoriaus išaiškinimas, kad projektas „Karštos pėdos“ laikomas žurnalistiniu.

„Jis nėra įgaliotas analizuoti žurnalistinės veiklos, tačiau tai daro ir užduoda vis tuos pačius klausimus, kaip antai, teigia, kad mes nepateikėme informacijos, tačiau informacija apie projektą buvo pateikta, inspektoriaus išaiškinimai, apie mūsų tikslus buvo labai daug informacijos pateikta“, – teigė N. Jurčiukonytė.

„Tačiau jis įpareigoja mus vykdyti ir kitus asmens duomenų apsaugos reglamento punktus, kurie žurnalistikai nėra taikomi ir kurių būtų neįmanoma suadministruoti tokiam projektui. Pabandykime įsivaizduoti – visų politikų sutikimai, 1,5 tūkst. deklaracijų pas mus yra, kokiu būdu gauti sutikimus dėl duomenų, kurie jau yra vieši? Poveikio tyrimas lygiai taip pat administraciškai apkrautų projektą“, – tęsė ji.

„Baus tikriausiai už tai, ko nepateikėme ir neturėtume pateikti, anot įstatymo“, – pridūrė projekto autorė.

Ji taip pat sakė, kad jeigu bus skirta bauda, tokį sprendimą ketinama skųsti teismui.

Baudos gali ir neskirti

VDAI vadovas R. Andrijauskas teigė, kad baudos inspekcija gali ir neskirti, jeigu projekto autorių paaiškinimai bus motyvuoti.

„Tai yra pasiūlymas skirti baudą ir dėl to įtariamas asmuo dar turi galimybę pateikti savo paaiškinimus ir gali būti, kad bus nuspręsta neskirti baudos, jeigu tie paaiškinimai bus pagrįsti, motyvuoti ir įvertinus visą kontekstą“, – tvirtino R. Andrijauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus raštas dėl to, kad „Karštos pėdos“ yra laikomos žurnalistine veikla, bus „vienas iš informacijos šaltinių, į kurį bus atsižvelgiama“.

Be kita ko, inspekcijos vadovas teigė, kad už jos reikalavimų nevykdymą gali grėsti milžiniška bauda, tačiau jis tikina, kad situacija bus įvertinta „adekvačiai“.

„Yra tik bendrosios taisyklės nurodytos, tai apie didžiausias turbūt neverta kalbėti, nors jos ir bauginančiai skamba, nes būtent už reikalavimų nevykdymą, nesuteikimą prieigos yra iki 4 proc. metinės apyvartos arba 20 mln. (eurų)“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

„Didelės baudos, bet iš esmės galbūt galima aktualiai vertinti, ar nebūtų taikomos ir viešajai įstaigai taikomos išimtys todėl, kad finansavimo šaltinis – reikės atsižvelgti į pateiktą informaciją – jeigu yra iš valstybės, savivaldybės institucijų, gali būti taikoma kitokios taisyklės. Jeigu kalbėti apie baudas, tai tiesiog reikės adekvačiai įvertinti susiklosčiusią situaciją“, – pridūrė jis.

„Didelis skandalas“

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, irgi dalyvavęs posėdyje, teigė, kad šis inspekcijos pradėtas tyrimas yra skandalingas, nes BDAR naudojamas kaip įrankis persekioti žurnalistus.

„Aš manau, kad tai yra, kažkuria prasme, didelis skandalas, nes duomenų apsaugos reglamentas turbūt niekada neturėjo minties persekioti žurnalistus ar visuomenininkus, kurie viešus duomenis viešai naudoja, ypač kai kalbame apie politikus“, – žurnalistams prieš posėdį sakė D. Radzevičius.

„Skandalas yra tai, kad viena Lietuvos institucija nutarė paversti duomenų apsaugos reglamentą Baudžiamuoju kodeksu ir sukurdama dar vieną naują instrumentą – kaltumo prezumpciją“,– pridūrė jis.

Jis sako sunkiai įsivaizduojantis, kad projekto autoriams galėtų būti skirta bauda.

„Man sunku įsivaizduot, kad taip galėtų būti, bet gyvenime yra buvę visaip ir aš žinau, kad yra teisinių mechanizmų – ir teismai, ir taip toliau, bet labai svarbu, kad tie pareigūnai, kurie ėmėsi tokios iniciatyvos, suprastų, kad galutinė atsakomybė už visą šitą procesą yra jų“, – teigė Žurnalistų sąjungos vadovas.

D. Radzevičius pridūrė, kad sąjunga ir tarptautinės organizacijos palaikys projekto autorius, jeigu šie kreipsis į teismą inspekcijai skyrus baudą.

Tyrimas dėl „Karštų pėdų“ pradėtas reaguojant į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl tvarkomų asmens duomenų. Iš inspekcijos pateiktų nuorodų matyti, kad tai buvo projektą pristatantys tekstai.

Dėl to pradėta stebėsena, tačiau jos metu gautos informacijos, pasak inspekcijos, nepakako įsitikinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumu. Todėl pernai birželį pradėtas tyrimas, susijęs su galimu BDAR nuostatų pažeidimu.

BNS