PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2017 m. Gegužės 21 d. 10:25

Duk­re­le, pa­po­zuok!

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt


3513

Dau­gu­mai tė­vų no­ri­si bent trum­pam su­stab­dy­ti lai­ką ir ob­jek­ty­vo pa­gal­ba už­fik­suo­ti taip grei­tai au­gan­čius sa­vo ma­žy­lius. Štai ke­le­tas pa­ta­ri­mų, jei nu­tar­si­te šį dar­bą pa­ti­kė­ti pro­fe­sio­na­lams.

Kai at­skren­da fė­jos...

Nau­ja­gi­mių ir kū­di­kių iki vie­ne­rių me­tu­kų fo­to­se­si­jas pa­ta­ria­ma or­ga­ni­zuo­ti sa­vo na­muo­se. Taip bus jau­kiau ir pa­to­giau vai­ku­čiui, o jei ne­prit­rūk­si­te no­ro bei fan­ta­zi­jos, fo­to­se­si­ja išeis ne ką pra­stes­nė už da­ry­tą stu­di­jo­je. Tie­sa, fo­tog­ra­fuo­jant la­bai svar­bu pri­si­tai­ky­ti prie kū­di­kio mie­go ir mai­ti­ni­mo re­ži­mo, ki­taip at­mos­fe­rą ga­li su­ga­din­ti gar­sios, iš jū­sų ma­žy­lio sklin­dan­čios na­tos.

Vai­kų nuo dvie­jų me­tu­kų šven­tė­se la­bai pra­ver­čia per­so­na­žai: fė­jos, klou­nai, pi­ra­tai ir pan. Jų dė­ka ne­trūks­ta ne tik ak­ty­vių pra­mo­gų, bet ir ra­mių aki­mir­kų. O kuo įvai­res­nė veik­la, tuo gra­žes­nės ir įdo­mes­nės nuo­trau­kos. Jos dar ir kur kas na­tū­ra­les­nės, nes vai­kai, be­si­klau­sy­da­mi per­so­na­žo pa­sa­ko­ja­mų is­to­ri­jų ar­ba at­lik­da­mi jo skir­tas už­duo­tis, vi­siš­kai pa­mirš­ta apie juos fo­tog­ra­fuo­jan­tį dė­dę ar­ba te­tą.

Ap­si­gink­luo­ki­te už­kan­džiais ir žais­liu­kais

Jei fo­to­se­si­ja vyks­ta ne na­muo­se, bū­ti­na su sa­vi­mi tu­rė­ti už­kan­džių ir gė­ri­mų. Jie pra­vers tuo at­ve­ju, jei vai­ku­tis tap­tų irz­lus. Ge­rą nuo­tai­ką pa­dės iš­sau­go­ti ir mėgs­ta­mas jo žais­liu­kas, kar­tu „da­ly­vau­jan­tis“ fo­to­se­si­jo­je. Be­je, jei­gu fo­tog­ra­fuo­ja­tės gam­to­je ar­ba mies­te, svar­bu, kur lai­ko­te at­si­neš­tas gė­ry­bes. Ge­riau­sia, jei tai bū­tų gra­ži pin­ti­nė, o ne plas­ti­ki­nis mai­še­lis, mat jį tik­rai iš­vy­si­te nuo­trau­ko­se.

Jei fo­to­se­si­ja vyks­ta stu­di­jo­je, na­tū­ra­lias ne­su­vai­din­tas emo­ci­jas pa­gau­ti kiek su­dė­tin­giau, ta­čiau įma­no­ma. Vi­sų pir­ma, pri­reiks pa­ties fo­tog­ra­fo su­ma­nu­mo, nes fo­to­se­si­jos – sa­vo­tiš­kas žai­di­mas. Fo­tog­ra­fas tu­ri mo­kė­ti pa­kal­bin­ti ir su­do­min­ti ma­žuo­sius „mo­de­lius“.

Svar­būs to­kio po­bū­džio fo­to­se­si­jo­se ir tė­vai. Jų bu­vi­mas vai­kams su­tei­kia pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi bei juos fo­tog­ra­fuo­jan­čiu as­me­niu. Be to, už fo­tog­ra­fo nu­ga­ros be­si­šyp­san­tis ir žais­liu­ku mo­juo­jan­tis tė­ve­lis ga­li pa­dė­ti už­fik­suo­ti pa­čią nuo­šir­džiau­sią vai­ko šyp­se­ną.

Fo­tog­ra­fas – „bau­bas“

Ta­čiau ne vi­suo­met tė­vai yra pa­gal­bi­nin­kai. Iš vė­žių ir fo­tog­ra­fus, ir vai­kus iš­mu­ša suau­gu­sie­ji, nu­ro­di­nė­jan­tys, kaip rei­kia elg­tis. Šį dar­bą vis tik de­rė­tų pa­lik­ti fo­tog­ra­fui, iš anks­to su­de­ri­nus su juo sa­vo no­rus. Ge­riau­sia, jei prieš sam­dy­da­mi fo­tog­ra­fą per­žiū­rė­tu­mė­te jo dar­bus, kad abie­jų pu­sių su­pra­ti­mas apie „ge­ras nuo­trau­kas“ bū­tų toks pa­ts ar bent jau pa­na­šus.

Taip pat ne­rei­kė­tų iš anks­to pa­sa­ko­ti vai­kams apie fo­tog­ra­fą. Mo­ky­da­mi ne­bi­jo­ti fo­toa­pa­ra­tu blyk­sin­čio dė­dės ar­ba te­tos, tė­vai da­ro meš­kos pa­slau­gą. Ma­žie­ji kaip tik ima ne­ri­mau­ti dėl bū­si­mo­jo su­si­ti­ki­mo su fo­tog­ra­fu, o jį iš­vy­dę tam­pa baikš­tūs. 

To­dėl apie fo­tog­ra­fą vai­kams de­rė­tų už­si­min­ti po­rą kar­tų ir tai da­ry­ti links­mai bei ne­rū­pes­tin­gai.

At­sar­ga gė­dos ne­da­ro

Nes­var­bu, kiek bū­si­ma­jam „mo­de­liui“ me­tų, po­zuos jis stu­di­jo­je ar lau­ke, tė­vams, o ypač ma­moms, ra­my­bės daž­nai ne­duo­da vie­nas klau­si­mas: kuo gi ap­reng­ti vai­ką? Ge­riau­sia šiuo at­ve­ju rink­tis tuos rū­be­lius, ku­rie gra­žūs ir ma­mai, ir tė­čiui, ir pa­čiam vai­kui.

Tie­sa, jei ma­žy­lis dė­vės itin ryš­kius neo­ni­nių spal­vų dra­bu­žė­lius, nuo­trau­ko­se ant jo vei­do ga­li lik­ti at­spin­džių. Be to, jei links­ma­me gim­ta­die­ny­je vie­na ki­ta mais­to dė­me­lė ant su­kne­lės ar­ba kos­tiu­mė­lio ne­pa­mai­šys, stu­di­ji­nė­je fo­to­se­si­jo­je ne­ma­lo­niai kris į akis. To­dėl de­rė­tų su sa­vi­mi tu­rė­ti at­sar­gi­nių dra­bu­žių. Jie pra­vers ir no­rint paį­vai­rin­ti pa­čią fo­to­se­si­ją...

Ne­no­rin­tį ga­li­ma per­gud­rau­ti

Ką da­ry­ti, jei vai­kas da­ly­vau­ti fo­to­se­si­jo­je ne­no­ri? Vers­ti vai­ką fo­tog­ra­fuo­tis yra be­pras­miš­ka. Gal­būt, įspraus­tas į kam­pą, jis ir su­tiks pa­po­zuo­ti, ta­čiau nuo­trau­ko­se bus su­si­kaus­tęs ir ne­na­tū­ra­lus.

Ta­čiau nė­ra pa­dė­ties be išei­ties. Su­gal­vo­ki­te įdo­mios veik­los, pa­kvies­ki­te fė­jų ir ki­tų per­so­na­žų: kai vai­kai at­ran­da įdo­mų už­siė­mi­mą, pa­mirš­ta ir apie fo­tog­ra­fą, ir apie ne­no­rą fo­tog­ra­fuo­tis, o nuo­trau­kos būna na­tū­ra­lios ir gra­žios.

Vaikų fotosesijos paslaugos