Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vytautas Tomaševičius parodos atidaryme. „Laiptų galerija“, 2023 m. gruodžio 14 d. (Dariaus Ančerevičiaus nuotr.)
Teresė HokienėŠaltinis: Etaplius.LT
Spalvingiems, lengva ironija persmelktiems darbams V. Tomaševičius įkvėpimo sėmėsi iš tarpukario Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus poezijos bei regėjimų, iš pastaraisiais metais siaučiančių politinių viesulų, kasdienybės aktualijų. Autorius mielai paaiškino keistą pavadinimą: „Viesulo akis – tokia būsena, kai gali išlikti savimi, nors aplinkui siaučia visokie uraganai. Atsitolinimas tokiame taške teikia jėgos ironiškam kalbėjimui apie negailestingą pasaulio kismą.“
Parodą pristatydama, menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė pabrėžė V. Tomaševičiaus kūrybos unikalų emocinį įtraukumą: „Tai paroda, iš kurios nesinori išeiti.“
Universalumo ir unikalumo dermė
Žmogaus dvasinė atrama – jo prisiminimai – yra universalus dalykas. Menininkas susitelkia į savo vaikystės, jaunystės širdžiai mielus vaizdus: „Užaugau Lazdynuose, tad daugiabučių kiemai, blyškios namų „dėžutės“, nykios aikštelės – neišvengiami mano prisiminimų palydovai. Tačiau jų nekopijuoju.“
Uniformuota sovietinių daugiabučių tikrovė paveiksluose įgyja naujų prasmių, nes sukomponuota antrame plane, taikant „skaitmeninio impresionizmo“ metodą, neryški, beveik monochromiška. O į pirmą planą atkeliami netikėti vaizdai (ryškiaspalvės papūgos, milžiniško ferario siluetas, spalvingas hamakas, antikinės skulptūros ir pan.). Kai kurių paveikslų antraplanėje plotmėje nugula Vytauto žmonos Skaidrės tėviškės peizažai, kuriuos taip pat „suardo“ tarsi nederančios, netikėtos dabartinio pasaulio detalės, keisti grafiniai minčių raizginiai.
Pats autorius mielai pasakoja savo paveikslų istorijas, sako to išmokęs Danijoje. Ten dalyvavo plenere, kuriame teko žmonėms paaiškinti, ką ir kaip dirbi. „Danijoje pirmą kartą pamačiau, kad pasakojimas yra svarbu, – sako V. Tomaševičius. – Pradedu pasakoti, kaip atsiranda refleksija iš prisiminimų ir nuotaikų, popkultūros elementų, skaitmeninio pasaulio fragmentų, kaip peizažą sušiuolaikinu, paveikslai išeina tarsi literatūriški. Bet tai nėra blogai – iki tam tikro lygio.“
Pasak dr. D. Karatajienės, universalus menininko siekis būti savimi reiškia turėti ir savo unikalią praeitį, ir unikaliai matyti dabartį. Dailininkas sujungia skirtingus laikus, taiko skirtingus raiškos būdus: realumo – abstraktumo, juodai balto – spalvoto, tapyto – spausto, tapyto – paišyto. Švelnias emocijas sudraskančios ryškiaspalvės detalės ir grafinių linijų raizginiai išryškina situacijos paradoksalumą, kviečia mąstyti, kurti savo pasakojimą ar bent šyptelti.
Bravūriškos aktualijos
Parodoje gausu ir mažo formato kūrinių, kuriuose menininkas pašaipiai tiria aplink siautėjantį pasaulį, bravūriškai kryžmindamas sovietmečio reliktus su meno aktualijomis ir popkultūros reiškiniais, kasdienybės detalėmis. Švelnios ironijos kupinuose portretuose lengvai atpažįstamos politinės figūros, kino pasaulio garsenybės. Spalvingi užrašai šiek tiek primena reklaminius vaizdelius ar komiksus. Žaismingi vaizdai kausto dėmesį, tačiau neapleidžia nuojauta, kad šiame pasaulio siautuly nieko jau negali pakeisti. Tik stebėtis. Šią būseną tiksliai įvardijo menotyrininkė dr. D. Karatajienė: „Subtilūs menininko pajuokavimai, išlaikant aukštą paveikslų meninės konstrukcijos lygį, neleidžia lengvai išeiti iš parodos, skatindami joje užsibūti.“
Apie autorių
Vytautas Tomaševičius (g. 1972 m.) parodinėje veikloje dalyvauja nuo 1995 metų.
Nuo 1996 m. dalyvavo tarptautiniuose filmų projektuose kaip kino filmų dailininkas. 2000 m. kūrė dekoracijas filmui „Nenugalimas“ (rež. Werner Herzog, Vokietija).
2008 m. apdovanotas I Baltijos dailės bienalės laureato diplomu.
2010 ir 2018 m. skirta LR kultūros ministerijos stipendija.
2019 m. Tokijo (Japonija) šiuolaikinio meno bienalėje „ArtOlympia“ tapo pirmuoju lietuvių menininku, apdovanotu specialiuoju prizu „Už meistrystę“.
2020 m. tapo Vilniaus miesto mero premijos laureatu.
V. Tomaševičius yra surengęs asmeninių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Švedijoje, dalyvavo keliose dešimtyse grupinių parodų Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Japonijoje. Šiuo metu dailininkui atstovauja Paryžiaus galerija „Geraldine Banier“.
Parodą galima aplankyti „Laiptų galerijoje“ iki sausio 6 d.
Socialinės parodijos. (Dariaus Ančerevičiaus nuotr.)