Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas nesvarstys, ar beveik dvejus metus – iki 2024 metų – vėl leisti darbo užmokestį darbuotojams mokėti grynaisiais. Nuo šių metų pradžios mokėti algas grynaisiais draudžiama.
Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio parengtų Darbo kodekso pataisų, kuriomis siūlyta grąžinti tvarką, kai buvo galima atlyginimus mokėti grynaisiais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė tikino, kad žmonėms reikia grynųjų pinigų, nes jie ne visur gali atsiskaityti kortele: „Paštas iki šiol priima tik grynus pinigus“.
Praėjusių metų birželį priimant dabar galiojančias Darbo kodekso pataisas buvo aiškinama, kad algų mokėjimas grynaisiais sudaro sąlygas išnaudoti darbuotojus, vengti mokesčių ir plisti šešėliui. Oponentai tikino, kad daug žmonių negalės patogiai išsigryninti pinigų, nes arti nėra bankomatų, be to, kai kurie darbdaviai įspėjo, kad Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai patirs nemažų išlaidų.
Komerciniai bankai yra įsipareigoję iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų bankomatų visoje šalyje.
Šiuo metu šalyje veikia 1044 bankomatai, per 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.
BNS