PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2023 m. Lapkričio 27 d. 14:05

Dr. Margarita Valūnienė: „Manoma, kad vaikų nutukimas – sparčiai progresuojanti problema, sparčiau nei suaugusiųjų nutukimas“

Šiauliai

Zita KatkienėŠaltinis: Etaplius.lt


284673

Labai svarbi šiandienos  problema – vaikų nutukimas. Šios problemos sprendimas – ne tik gydytojų rankose. Labai svarbu, kaip patys tėvai, seneliai vertina vaiko svorį, nes jie labai dažnai problemos nemato. Kiti galvoja, kad vaiko nutukimas – vaiko problema. Bet tai yra tėvų problema. Tai šeimos, tarpusavio santykių problema ir be tėvų pastangų šios problemos išspręsti nepavyksta.

Apie vaikų nutukimą, priežastis ir galimybę išspręsti šią problemą kalbamės su Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatore, vaikų endokrinologe dr. Margarita VALŪNIENE:

– Kokio svarbumo ir aktualumo šiandien tampa vaikų sveikatos sutrikimas – nutukimas?

– Vaikų nutukimas kaskart tampa vis aktualesnė problema. Manoma, kad tai labai sparčiai progresuojanti problema – sparčiau nei suaugusiųjų nutukimas. Vaikų nutukimas be abejonės sąlygoja suaugusiųjų nutukimą, didina riziką kardiovaskulinei patologijai, onkologinėms ligoms, didina mirtingumą bei priešlaikinės mirties riziką.

– Nuo kokio vaiko amžiaus jau galima kalbėti apie šią problemą?

– Nutukimo pradžia, kaip rodo tyrimai, yra vaikystėje ar net nėštumo laikotarpiu. Labai svarbūs yra pirmieji dveji metai, kai formuojasi valgymo įpročiai ir įgūdžiai, psichologinis atsparumas. Pastebėta, kad vaikų nutukimo tendencija yra didėjanti sparčiau, nei suaugusiųjų populiacijoje.

Nors Lietuva priskiriama plonesnių žmonių šalims, tačiau pagal statistinius duomenis, vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas yra augantis: pagal tyrimų duomenis Lietuvoje apie 64 proc. vaikų yra normalios kūno masės. 14 procentų – mažesnio svorio. Apie 20 procentų – tai yra beveik penktadalis vaikų, turi antsvorio. 7–8 procentai vaikų jau yra nutukę. Vaikų nutukimas, kaip ir suaugusiųjų, vertinamas kūno masės indeksu. Gautas skaičius vertinamas pagal kūno masės kreives, lytį ir pagal amžių. Lietuvoje nacionalinių kūno masės kreivių mes neturime. Turim tik ūgio, svorio ir galvos apimties nacionalines kreives. Pagal habitus mes labiausiai panašūs esame į belgus. Pagal šios šalies augimo kreives nustatyta, kad dešimties metų vaikas, jei jo kūno masės indeksas yra apie 18 – jis yra normalaus svorio. Jei masės indeksas yra 23 – nutukęs.

– Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys nutukusių vaikų skaičių?

– Kalbant apie nutukimą labai svarbus nėštumo laikotarpis ir pirmieji dveji gyvenimo metai, kai formuojasi valgymo įgūdžiai, sotumo, alkio jausmas, bendras vaiko psichologinis atsparumas. Suaugusiųjų klaidos lemia, kad tas nutukimas labai sparčiai auga. Ypatingai svarbus mamos svoris, nes jos nutukimas didina ir mažiuko vaiko, ir paauglio nutukimo riziką. Ypatingai svarbi mamos psichologinė būklė, ypač nėštumo metu, jei yra išreikšta depresija ar pogimdyviniu laikotarpiu – tai yra vienas iš labai svarbių rizikos veiksnių vaiko nutukimui. Kiti rizikos faktoriai – naujagimio svoris. Vienodai svarbu, kai gimė per mažo svorio arba per didelio svorio naujagimis. Lemia ir nemaitinimas krūtimi arba žindymo laikotarpis, ankstyvas papildomo maisto įvedimas. Ypač – saldaus maisto įvedimas. Vienas iš tokių veiksnių yra spartus svorio priaugimas pirmaisiais postnataliniais metais, vadinamas postnatalinis augimo šuolis. Kartais būna tėvų ar senelių pasididžiavimo epizodas, kai manoma, kad vaikas labai gerai priauga po kilogramą iki pat vienerių metų. Bet toks spartus riebalinės masės augimas jau prognozuoja problemas, kilsiančias ateityje.

– Į ką tėvai turėtų labiausiai atkreipti dėmesį, kad jų vaikas išvengtų per didelio svorio augimo?

– Prie viso to, ką vaikas turi sukaupęs iš pirmųjų savo gyvenimo metų, reikės nuolat skirti dėmesį penkiems komponentams: mitybai, kuri dabar yra labai iškraipyta, fiziniam aktyvumui, miego trukmei bei laikui, kurį vaikai praleidžia prie ekrano: TV, planšetės, kompiuterio ar telefono.

Nutukimas, sąlygotas per didelio maisto kiekio ir per mažo fizinio aktyvumo, sudaro apie 90 proc. vaikų amžiuje. Endokrininės nutukimo priežastys sudaro tik 5-10 proc. ir jos labai retos. Kai į kabinetą ateina tėvai su nutukusiu ar antsvorį turinčiu vaiku, dažniausiai artimieji tikisi, kad patenka į tuos 5 procentus, kuriems tenka medžiagų apykaitos ar endokrininės sistemos sutrikimas. Bet tai yra labai reta patologija. Atskiriama pagal ūgį. Kai turime rimtą endokrininę patologiją, tai ją parodo, pradėjęs lėtėti augimo tempas, dažni genetiniai sindromai, vaiko raidos sutrikimai. Kai nutukimą sąlygotas bendrieji gyvensenos veiksniai, dažniausiai sparčiai didėja svorio ir ūgio kreivės.

– Kada tėveliai turi susirūpinti vaiko svoriu?

– Dažnas endokrinologo pacientas – 7 metų berniukas, kurio ūgis 133 cm, svoris – 37 kilogramai, kūno masės indeksas – 21. Tie vaikai net panašūs savo išvaizda vieni į kitus: stovėsena, žvilgsniu, riebalinio audinio kaupimusi pilvo, krūtinės srityje, riebalinės kuprelės ryškėjimu, stuburo išlinkimu, celiulitu, X formos kojomis, berniukam būdingas mikrogenitalizmas, kuris neturi jokio ryšio su testosterono trūkumu. Toks tipiškas nutukusio vaiko vaizdas pirminės konsultacijos metu. Vaiką lydintys artimieji dažnai nevertina vaiko svorį kaip labai ženkliai padidėjusį ir galintį sąlygoti ankstyvas metabolines komplikacijas. Tai yra pirmoji kliūtis, kodėl per vėlai pradedamos prevencijos priemonės tukliam, putniam, gražiam vaikui. Artimųjų žvilgsnis į vaikų antsvorį dar yra ne toks, kokį medikai norėtų matyti.

Kokios sveikatos problemos iškyla vaikui, varginamam viršsvorio?

– Sveikatos būklės, esant nutukimui, yra tokios pačios, kaip ir suaugusiųjų: vargina hipertenzija, labai dažna dislipidemija. Medikai diskutuoja, kada vaikams pradėti statinų terapiją. Dažnas nutukęs vaikas neišvengia ir antro tipo cukrinio diabeto, gastroenterologinių sutrikimų, raumenų-sąnarių ligų, miego apnėjos, su kuo susijusios kvėpavimo sistemos problemos. Vargina ir visa puokštė psichologinių problemų: žema savivertė, depresija, nerimas, dėmesio koncentracijos sutrikimas. Minėti simptomai gali būti augančio svorio ir priežastis, ir pasekmė. Vaikų miego apnėjos gydymui yra įkurtas lėtinio kvėpavimo ligų centras ir tai akivaizdu, kad problema nėra reta. Vieni iš dažnesnių simptomų – knarkimas, blogas miegas, nuovargis ryte. Vaikų miego apnėjos pagrindiniai rizikos veiksniai yra nutukimas, adenoidų hipertrofija, mikrogenatija. Nutukimas siejamas su vidutine ir sunkia miego apnėjos išsivystymo rizika.

– Kaip diagnozuojamas nutukimas?

– Vaikų nutukimas diagnozuojamas remiantis ūgiu, svoriu ir kūmo masės indeksu. Esant nutukimui, dažnai stebima juodoji akantozė – tamsiai rudos-juodos spalvos odos plotai, stebimi lenkiamuosiuose kūno paviršiuose (kaklo, pažastų, alkūnių, krumplių srityse). Tai yra hiperinsulinizmo požymis, kas rodo riziką sirgti 2 tipo CD. Mažėjant svoriui tos tamsios dėmės mažėja. Jau net ir nedarant insulino kiekio tyrimo galima spėti, kad tyrimo rezultatas bus labai aukštas. Kai vaikas turi viršsvorio, atliekame lidogra, skydliaukės hormonų tyrimai, gliukozės kiekis.

– Kokios pagrindinės rekomendacijos vaikams ir jų tėveliams, norint įveikti šią problemą?

– Jei vaikams stebimas tik antsvoris, dar nėra nutukimo – prašome išlaikyti esamą svorį. Augant vaiko ūgiui, svoris nebeauga ir per kokius trejus metus išsitempia. Visgi, jei 3–4 metų vaikui yra labai ryškus nutukimas, jau galimas svorio metimas, bet labai nedidelis – po 200–300 gr. per mėnesį. Vyresniems vaikams su ryškiu nutukimu rekomenduojama stabiliai svorį mažinti po 500–800 g/mėn. Mažinti svorį ar jį išlaikyti išties yra be galo sudėtinga, nes jau vaikui būna susiformavę valgymo įpročiai, sotumo, alkio jausmas. Pagrindinis dėmesys, mažinant svorį, turi būti skiriamas mitybai, fiziniam aktyvumui, miego trukmei ir laikui praleistam prie ekrano. Neįmanoma akcentą dėti ties vienu faktoriumi, reikia galvoti apie visumą. Šiandieninio vaiko mityba yra užkandžiai, dažnai saldūs, greitas maistas, nėra dienos režimo, mažas fizinis aktyvumas. Vaikai vėlai eina miegoti, nepakankamai pailsi.

– Kokios tos rekomendacijos?

– Valgymo, sveikos mitybos rekomendacijos yra elementarios. Vaikams nėra specialios dietos. Yra normali mityba: trys pagrindiniai valgymai, 1–2 užkandžiai, tarp valgymo išlaukti 3–4 valandas, vyresniems vengti užkandžių. Darželinukams galimi trys lengvi užkandžiai. Amžini pykčiai konsultacijų metu vyksta dėl pusryčių. Labai sudėtinga vaiką ir tėvus įtikinti, kad reikia pusryčių. Pagrindinės rekomendacijos yra visiškai banalios, atspindinčios mūsų kasdienybę, bet dabartiniame pasaulyje yra labai sunkiai pasiekiamos. Atrodo, kad tai – toks sudėtingas dalykas. Kyla klausimas, kodėl tokios paprastos rekomendacijos tampa nebepasiekiamos. Viskas prasideda, vos gimus vaikui. Šiuo laikotarpiu pagrindinė rekomendacija – maitinimas krūtimi. Kuo jis ilgesnis, tuo yra geriau. Papildomas maistas įvedamas 4–6 mėnesių vaikui. Iki dviejų metų rekomenduojama neduoti sulčių, saldžių gėrimų, tinka tik vanduo ir arbata. Rekomenduojama neduoti vaikui jokio greito maisto, desertų, daug cukraus turinčių saldėsių. Psichologai rekomenduoja net neduoti paragauti, nes tai automatiškai formuoja skonio receptorius. Leisti valgyti pačiam, neversti pabaigti suvalgyti visos porcijos. Dabar ir neurologai, ir socialiniai pediatrai labai aiškiai išsako – iki dvejų metų jokio laiko prie ekranų: plančetės, telefono. Dabar matom, kad tie prietaisai nuolat padedami lovytėje, vežimėlyje: laikui praleisti, dėmesiui nukreipti. Miego stoka sąlygoja dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, emocinį labilumą, lėtinį nuovargį, galvos skausmus, norą saldžiai užkandžiauti. O miego trukmė labai svarbu. Mažiukams miego trukmė yra labai ilga – iki 16 valandų, vyresni vaikai, paaugliai turėtų miegoti ne mažiau 8-10 val. Kartais tėvai džiaugiasi, kad mažas vaikas nemiega pietų, būna budrus visą dieną, tačiau miego trukmė mažiukams vaikams yra labai svarbi jų psichoemociniam vystymuisi. Rekomenduojama namie nelaikyti televizoriaus miegamajame ar vaiko kambaryje, nepalikti nuolat įjungto televizoriaus.

Dar vienas rekomendacinis iššūkis – mokyti vaikus išbūti tyloje, žaisti be papildomų garsinių ar šviesos dirgiklių. Mes esame ištisiniame triukšme, vaikas turi turėti namuose tylos pauzes per kurias gali pabūti su savimi, labiau pajausti savo poreikius.

Vyresniems vaikams lieka tos pačios rekomendacijos, tik prisideda fizinis aktyvumas. Jis turi būti vidutinio ar didelio intensyvumo. Kūno kultūros pamokos nesiskaito – čia tik bazinis judėjimas. Turi būti 50-60 minučių vidutinio intensyvumo sportas. Kaip ir minėta, iki 2 metų mažiaus – jokio ekrano, nuo 2 iki 8 metų leidžiama išbūti po vieną valandą, vyresniems, paaugliams nuo 2 iki 4 valandų. Ši rekomendacija šiandien jau tapo nereali. Specialistai leidžia vyresniems vaikams laiką prie ekrano prailginti iki 4 valandų. Bet manoma, kad ilgiau, nei 4 valandas prie ekrano praleidžiantiems vaikams didėja nerimo, nemigos, dėmesio koncentracijos sutrikimų. Reikėtų riboti šį laiką.

– Ar pacientai ir jų artimieji noriai laikosi šių rekomendacijų?

– Priėmimo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar patys tėvai laikosi režimo, ar valgo su vaikais kartu, ar valgo pusryčius. Ties tuo klausimu diskusija ir baigiasi, nes dažniausiai šeimose nėra rekomenduojamo mitybos režimo, vyrauja labai dažni užkandžiai, geriamos sultys, saldinti gėrimai. Psichologai pastebi, kad nuo pat to meto, kai vaikas pradedamas maitinti papildomu kietu maistu, jis mokomas savo nerimą, emocijas įveikti maistu: dažnai vaikui pradėjus verkti, pasiūloma barankėlė, traputis, čiulpinukas. Jau nuo 9–10 mėnesių vaikas gauna netiesioginę žinutę, kad jei verks, gaus skanėstą. Emocijos slopinamos ar skatinamos (pvz: atsilyginama už gerą elgesį) maistu. Tai tampa labai ryšku vaikui paaugus. Vaikui jau suformuota tiesioginė koreliacija tarp emocinės gerovės ir maisto. Kai mes pradedame mažinti maisto porcijas, riboti saldų maistą, vaikas supranta kaip tiesioginį psichologinės būklės bloginimą. Kabinete pravirksta vien išgirdę, kad reikia mažiau gerti sulčių. Gydytojui tai tampa tarsi rimtos diagnozės pasakymas. Jokiu būdu negalima nei atsilyginti, nei bausti maistu. Kita labai svarbi problema – kaip patys tėvai vertina vaiko svorį. Labai dažnai jie to nemato. Labai norėtųsi gilesnio problemos supratimo. Reikia artimųjų budrumo bei sąmoningo žvilgsnio į savo vaiką. Vaiko nutukimas – ne vaiko problema. Tai yra visos šeimos gyvensenos keitimas. Tai yra visos šeimos mokymas ir be tėvų pastangų šios problemos išspręsti nepavyksta.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorė, vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė