Do­vi­lė Lau­ži­kie­nė: iš mi­ne­ra­lų su­vė­riau nau­ją sa­ve

Šiauliai

„Sup­ra­tau, kad man vi­siš­kai ne­tin­ka ma­no gy­ve­ni­mo bū­das. Ša­lia mi­ne­ra­lų man no­rė­jo­si tvar­kos ir šva­ros ma­ny­je ir ap­link ma­ne“, – pri­si­pa­žįs­ta Do­vi­lė Lau­ži­kie­nė. (Sau­liaus Jan­kaus­ko ir Do­vi­lės Lau­ži­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

196967

Eko­no­mis­tė šiau­lie­tė Do­vi­lė Lau­ži­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad gy­ve­ni­me nie­kas neį­vyks­ta sa­vai­me. Bu­vu­si vals­ty­bės tar­nau­to­ja, va­do­va­vu­si Sa­vi­val­dy­bės Eko­no­mi­kos sky­riui, pa­su­ko as­me­ni­nio vers­lo ke­liu. At­ra­du­si pa­puo­ša­lų ir ak­se­sua­rų su na­tū­ra­liais mi­ne­ra­lais kū­ry­bą, Do­vi­lė sa­ko per ka­ro­liu­kus su­vė­ru­si ir nau­ją sa­ve.
 

„Pramušė“ menininkės prigimtis

Nuo darbo Šiaulių miesto savivaldybėje jau prabėgo devyneri metai. Per juos D. Laužikienė išbandė keletą kėdžių verslo srityje, buvo atidariusi proginių suknelių nuomos saloną, o šiandien su džiugesiu kalba apie 180 laipsnių kampu pasikeitusį gyvenimą – veiklą, kuri išties yra labai miela širdžiai.

„Manyje pastaraisiais metais kažkas „pramušė“: aš gi esu dailiokė, esu pabaigusi dailės mokyklą, visą gyvenimą norėjau piešti, konstruoti, o ir, kiek pamenu, mokyklos svajonėse norėjau tapti architekte. Tad kai leidau sau ramiai atsisėsti ir pagalvoti, ko iš tikrųjų noriu, kur matau save tolimesniame savo kelyje, tai ir nusvėrė noras kurti“, – atvirauja ji.

fantima2.jpg

„Tik prabudusi siela gali prakalbinti akmenis“

Iki tol Dovilė buvo itin aktyvi visuomeninėje veikloje: darbas atsakingose pareigose, projektai, jų pristatymai, įvairūs priėmimai ir komandiruotės, dalyvavimas klubų veiklose. Su pasikeitusia veikla visa tai gerokai atsitraukė į šoną.

„Atsirado mano gyvenime tokie dalykai kaip joga, kvėpavimo pratimai, knygos apie sveiką gyvenseną, būtinybė kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Buvau nuvažiavusi į tylos stovyklą, kur pirmiausia ir susipažinau su mineralais. Susidomėjau, pradėjau literatūrą skaityti ir supratau, kad man visiškai netinka mano gyvenimo būdas: ilgas nėjimas miegoti, paskui ilgas miegojimas, režimo nebuvimas, savęs išdalijimas veikloms, kurios nieko nekuria. Šalia mineralų man norėjosi tvarkos ir švaros manyje ir aplink mane. Kuo toliau domėjausi akmenimis, tuo giliau mane traukė mano dabartinė veikla“, – prisipažįsta Dovilė.

O papuošalų gamyba prasidėjo labai spontaniškai: pajūryje įsigijusi pirmąjį mineralą – ant pigaus šniūrelio pakabintą spalvomis žaižaruojantį labradoritą, pridėjusi keletą detalių, moteris susikūrė papuošalą sau.

„Nuo tokio papuošaliuko ir pradėjau. O ką nors pradėjus, man reikia eiti iki galo, būtina gilintis, nes jei ko nors nežinau, mane situacija glumina. Pradėjau daug skaityti, skambinau Palmirai, domėjausi, kiek susiję su planetomis, su Zodiakais, kažkaip norėjosi tų atsakymų. Radau kažkurioje knygoje parašyta, kad tik prabudusi siela gali prakalbinti akmenis“, – apie poreikį gilintis pasakoja Dovilė.

Moteris pripažįsta, kad neužtenka vien kurti, reikia ir strateguoti. Būta nemalonių pamokų, atsirenkant tiekėjus. Reikėjo laiko, kol išsigrynino, kam ji gamina papuošalus, kol paaiškėjo, kas jos klientas. Ji sako, kad yra ir universalių gaminių, kuriuos mėgsta jaunos poros, yra ir klientų vyrų, bet daugiausia tai subrendusios moterys, jau žinančios, ko nori iš gyvenimo ir ko yra vertos.

„Pasisukau ir dabar gyvenu, mano akiai, labai švarų gyvenimą. Ir net negaliu, gamindama žmogui, pati būti kažkokia išsiderinusi ar pikta. Dabar aš šventai įsitikinusi, kad ką perduodu žmogui, taip ir yra. Gaunu atsiliepimų, pavyzdžiui, iš besilaukiančių moterų, nes žinau, kaip perlas su suakmenėjusia kriaukle draugauja. Jei malachito kiek įdedu, tai duoda žemiškos aistros. Jie puikiai veikia arba aš jau įtikėjau, nes su tokia meile gaminu, kad perduodu tam žmogui – gal ir šitaip išeina“, – sako akmenų magija tikinti, nors ir negali to paaiškinti papuošalų su mineralais gamintoja.

dariaus-baltiniai-zvaigzdutes1.jpg

„Suvėriau naują save“

Pasisukęs gyvenimas pakeitė ir santykių šeimoje kokybę, ir bendravimo ratą.

„Mano vyras labai džiaugiasi, nes dažniausiai būnu namie, daug, ir kaip jis sako, skaniai gaminu. Jis ir pats išėjęs iš samdomo darbo, šiuo metu dirba versle. Tad kavą visada geriame kartu. Dukrai išvažiavus studijuoti į Vilnių, namie ramybei aktyvumo suteikia septintokas sūnus. Mes dabar, net nedrįstu garsiai džiaugtis, jau kokie penkeri metai gyvename euforijoje: daug laiko leidžiame kartu, daug keliaujame. Aš išties dėl mineralų kitokia pasidariau ir labai gerai toje rolėje jaučiuosi. Anksčiau labai save išbarstydavau: man reikėdavo renginių, važiavimų, organizavimų“, – apie naujai atrastus dalykus pasakoja moteris.

Anksčiau ji sako negalėdavusi, grįžusi iš darbo, išsijungti – dar vis planuodavo, projektus rengdavo. O dabar ji rami ir viskam laiko užtenka. Daug sportuoja: mėgsta tinklinį, atrado jogą, įsigijo bėgimo takelį, laikosi dienos režimo. Anot jos, dabar ji nuolat ilsisi, nes jos darbas – tai pasiimti pieštukus, piešti papuošalus, surasti naujų detalių, parsisiųsti, suverti. Tai savotiška meditacija. 80 procentų darbo yra kūryba.

„Šitoje veikloje suvėriau naują save. Ir tai neužsibaigia karoliukais. Šiemet dariau dienos stovyklas vaikams. Be galo džiugi ir emociškai įkraunanti veikla – matyti kuriančius vaikus ir perduoti jiems sukauptą patirtį. Kitais metais esame suplanavę jas stacionarias pajūryje. Čia ne tik kūrybos, bet ir ekonomikos vėl reikia: reikia ir biudžetą susidėlioti, ir organizacinio darbo daug. Bet labai patiko ta veikla“, – balansą naujoje veikloje sako radusi D. Laužikienė.

Su pasikeitusia veikla keitėsi ir aplinkos ratas: kai kurie socialiniai ryšiai nutrūko, sumažėjo draugų ratas, bet labai išsigrynino tikrieji, o ypač sustiprėjo ryšiai šeimoje su tėvais, su vaikais.

„Atsigręžiau į pačius artimiausius. Anksčiau tikrai retai su tėvais ar brolio šeima bendraudavome. Visą laiką užimdavo darbas, draugai ir veikla. O dabar geriausios mano draugės – tai dukra Mingailė ir brolio žmona Lina. Šeimos nariai tapo patys svarbiausi. Duok Dieve, galėjau ir anksčiau tą suprasti“, – šypsosi moteris.

20210904-083100.jpg

Ir kuriant reikia skaičiuoti

Ir dabar Dovilei užimtumo netrūksta. „Nežinau, kiek čia yra pasaka, kiek žaidimas, bet dabar tuo gyvenu, tuo kvėpuoju. Ir tai tokia moteriška veikla. Grynai man. Ekonomikos čia yra labai daug, kadangi viską nuo A iki Z turiu žinoti: pati skaičiuoju gaminių savikainas, vertinu išlaidas, pati turiu užsakyti, pati surinkti, pati kurti svetainę, reklamos kompaniją, nuo feisbuko iki instagramo, nuo marketingo iki logistikos. Štai dabar kūrybinio raštingumo mokymuose dalyvavau. Tai man įdomu. Tai yra mano sritis. Ir sprendimus priimu čia aš“, – džiaugiasi moteris.

260002587-193573809613211-8395784476689261731-n.jpg

D. Laužikienės gebėjimus pastebi ir kolegos – keli Laisvųjų kūrėjų asociacijos nariai jau paprašė jos peržiūrėti logistikos išlaidas, žaliavų ir gaminių kainas. Dirbant namuose, jos veikla susidomėjo ir įsijungė šeima. Papuošalų iš mineralų gamybą Dovilė pavertė šeimos verslu.

„Negaliu aš priimti svetimo žmogaus, nes tikiu mineralo aura, kurią kuriu. Labai daug dirba tėtis ir mama, logistika užsiima vyras, dukra yra pabaigusi komunikaciją, tai tekstus rašo, brolio žmona labai žaviai fotografuoja gaminius, sūnus padėjo, svetainę kuriant. Dukterėčia mokosi dailės mokykloje, labai daug man piešinių kuria, ji eina mano pėdomis“, – vardija moteris.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt