PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Sausio 6 d. 12:09

Dotnuvoje gaisras suniokojo agronomo, selekcininko D. Ruzinsko laboratoriją

Kaunas

Gaisro metu apdegė medinės sienų ir stogo konstrukcijos. KPD Kauno skyriaus nuotrauka

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


160770

KPD Kauno teritorinis skyrius gavo pranešimą, kad valstybės saugomo nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekte - Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15939) priklausančiame selekcininko, agronomo, prof. Dionizo Rudzinsko laboratorijos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30224) pastate - įvyko gaisras. Patikrinus faktinius duomenis nustatyta, kad gaisro metu apdegė pastato medinės stogo ir sienų konstrukcijos, įlūžo stogas. Pastatas buvo nenaudojamas, apleistas. Pastatas patikėjimo teise valdomas VĮ Turto banko.

Dėl selekcininko, agronomo, prof. D. Rudzinsko laboratorijoje (Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Akademijos miestelyje, D. Rudzinsko g. 1A) įvykusio gaisro Kėdainių rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą. KPD Kauno teritorinis skyrius inicijuos sužaloto kultūros paveldo objekto atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisiją. Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksą sudaro 46 objektai, kurių vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis, architektūrinis, inžinerinis, istorinis, kraštovaizdžio ir želdynų.

Dotnuvos dvaras, pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėtas 1542 metais. XVI-XVIII a. dvarą valdė garsios LDK giminės. 1903 m. Dotnuvos dvaro žemių dalis atiteko Valstiečių žemės bankui, iš kurio 1908 m. ją išpirko Rusijos valstybės iždas. 1911 m. Valstybės iždui priklausančioje teritorijoje įsteigta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio mokykla. 1911 - 1914 m. dvaro teritorijoje pastatytas mokyklos pastatų kompleksas: akademijos rūmai, mokytojų namai, tarnautojų pastatas, ligoninė, pirtis su skalbykla, ūkvedžio namas, pieninė, arklidė, tvartas ir kt. (projektavimo darbams vadovavo inž. A. Ditrichas, darbus vykdė V. Soroka), įrengta kanalizacija, vandentiekis, elektros apšvietimas.

Tuometinis direktorius Nikolajevas Vasiljevas įrengė bandymų lauką, pastatė vegetacinį namelį, meteorologijos stotį, vykdė žemės dirbimo, tręšimo, atsėliavimo bandymus. 1915 m. Dotnuvą užėmė vokiečiai. 1919 m. jiems išvykus, Dotnuvoje atidaryta žemės ir miškų ūkio mokykla, vėliau pavadinta Dotnuvos žemės ūkio technikumu, kuris 1924 m. reorganizuotas į Dotnuvos žemės ūkio akademiją. 1919 - 1924 m. vyko statinių remontas, pastatytas raštinės pastatas, kelios daržinės, tvartai, pradėti sausinti mokomojo ūkio laukai, sutvarkytas parkas, įrengtas Dotnuvos bandymų laukas (nuo 1938 m. vadinamas Dotnuvos bandymų stotimi).

Prof. D. Rudzinsko iniciatyva čia įkurta pirmoji Lietuvoje selekcijos stotis, S. Kolupailos iniciatyva Dotnuvėlės vagoje įrengtas pirmasis Lietuvoje vandens matavimo postas. 1924 - 1947 m. šalia buvusio parko pasodintas hektaras dendrologinio parko, pavadinto „Aušros sodu“. 1946 m. Lietuvos selekcijos ir sėklininkystės stotis pervadinta Dotnuvos selekcijos stotimi, 1947 m. - Lietuvos valstybine selekcijos stotimi, prie jos netrukus prijungtas Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis. 1956 m. Dotnuvoje įsteigtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas (nuo 1990 m. Lietuvos žemdirbystės institutas), jam priskirtos visos čia praėjusio amžiaus 3-5 dešimtmetyje įkurtos bandymų stotys. 1959 m. buvusiam Dotnuvos dvarui suteiktas Akademijos pavadinimas. Dotnuvos žemės ūkio akademijoje ir bandymų stotyje dirbo žymūs mokslininkai.

Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso pastate D. Rudzinsko g. 1A dirbo mokslininkas, augalų selekcijos pradininkas, Maskvos ir Dotnuvos selekcijos stočių įkūrėjas, profesorius Dionizas Rudzinskas (1866 - 1954 m.). Jis palaidotas Kėdainių rajono., Dotnuvos seniūnijos, Gėlainių kaimo kapinėse. Prof. D. Rudzinsko kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 10513), jam nustatytas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.