Dosnūs įstatymai Savivaldybės atlyginimus kildina it mielės

Klaipėda

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

88955

Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje išlieka mažiausias iš visų Baltijos šalių, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai prastu atlygiu už darbą visgi negalėtų skųstis. Lyginant 2018-ųjų ir šių metų pirmojo ketvirčio vidutinius mėnesio atlyginimus susidaro įspūdis, kad kai kurie pakilo tarsi ant mielių: išskirtinėse pozicijose padidėjo net apie 1000 eurų. Kur čia šuo pakastas? Ar tokį pokytį galėjo lemti nuo sausio mėnesio pasikeitusi mokesčių sistema? Ar yra ir kitos akivaizdaus atlyginimų šuolio priežastys? Pasirodo, vienos svarbiausių slypi ganėtinai dosniai pakitusiame Valstybės tarnybos įstatyme bei naujausiuose Vyriausybės nutarimuose.

Šoktelėjo net 1000 eurų

Žinia, kad darbo užmokesčio augimui pastaruoju metu įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai, padidinta minimali mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis.

Klaipėdos rajono savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiami vidutiniai darbo atlygiai eiliniam smalsautojui visgi prilygsta rebusui. Štai, pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį direktoriaus pavaduotojo atlyginimas vidutiniškai pakilo beveik tūkstančiu eurų, skyriaus vedėjo – beveik 900 eurų, archyvaro – daugiau nei 700 eurų. Tuo tarpu meistro aplinkos tvarkymui (nors praėjusiais metais jo atlyginimas buvo vos daugiau nei 100 eurų mažesnis palyginti su archyvaro), alga kilo 373 eurais.

Dar didesnį vidutinių atlyginimų šuolį galima pastebėti rajono Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojų praėjusių ir šių metų darbo užmokesčio suvestinėse. Rekordus muša šios tarnybos mėnesinis darbo užmokesčiai, kurie padidėjo 1 277–1 145 eurais.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad privalomuose viešai skelbti rajono Savivaldybės ir kitų biudžetinių bei viešųjų įstaigų atlyginimų suvestinėse nėra skelbiami konkrečių darbuotojų atlyginimai. Jie yra skelbiami iki mokesčių, t. y. ant popieriaus, ir jie nėra tikslūs – tik vidurkiai. Kiekvieno konkretaus darbuotojo atlyginimas dar gali skirtis atsižvelgiant į kvalifikaciją, darbo stažą, priedus.

Paskelbimas „brendo“ pusmetį

Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų vidutiniai atlyginimai 2018 m. ir 2019 m. I ketv. Savivaldybės internetinėje svetainėje paskelbti tik birželio 4 d. Iki to laiko svetainėje paskutinis įrašas bylojo apie praėjusių metų trečiojo ketvirčio atlygius. Tokia informacija turi būti atnaujinama kas trys mėnesiai.

Kodėl beveik pusę metų Savivaldybės internetinėje svetainėje žiojėjo informacijos apie vidutinius atlyginimus skylė? Niekam neberūpėjo per savivaldos rinkimų vajų? Administracijos valdžios pasikeitimo sandūroje dešinė nebežinojo, ką daro kairė? Gi vis tiek paradoksas: atlyginimai Savivaldybėje nuo sausio ženkliai pakilo, o atsakomybės ir pareigos dilo?

Savivaldybės Centrinės buhalterijos atstovės „Bangai“ paaiškino, kad anksčiau informacija apie atlyginimus viešai nebuvo į tinklalapį įkelta dėl darbuotojų kaitos.

Birželio pradžioje darbuotojų vidutinių atlyginimų suvestinė dabar jau paviešinta, tačiau informacijos vartotojui ji kelia ne vieną klausimą. Ir tai yra natūralu, nes plika akimi matyti, kad tarp pernykščio ir šiuometinio atlyginimo yra šuolis. Taip pat Savivaldybėje skiriasi valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, atlygių pozicijos. Tačiau tai numato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Daugiau atseikėjo permainos

Pasak Savivaldybės Centrinės buhalterijos vedėjos pavaduotojos Rimutės Jurgulienės, 2019 m. atlyginimas tiek valstybės tarnautojams, tiek dirbantiems pagal darbo sutartis kilo dėl pasikeitusių įstatymų. Ji aiškino, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai kilo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės praėjusių metų spalio mėnesio nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. Šiuo nutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus valandinis atlygis – 3,39 euro (iki tol buvo 2,45 euro) ir minimalioji mėnesinė alga – 555 eurai (buvo 400 eurų).

Valstybės politikų, valstybės tarnautojų, savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis taip pat keitėsi remiantis Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymu. Juo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis šiais metais – 173 eurai. Iki tol buvo 132,5 euro.

R. Jurgulienė atkreipė dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerija yra parengusi valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiuoklę, kurioje galima pasiskaičiuoti atlyginimo pokytį (iki 2018 m. pabaigos ir nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo įstatymo pakeitimai) „ant popieriaus“ ir atskaičius mokesčius.

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė informavo, kad 2019 metams dėl viso rajono biudžetinių įstaigų, tarp jų ir Savivaldybės administracijos darbuotojų algų kilimo, papildomai reikės 4,2 mln. eurų.

Atlyginimai kilo, nes didėjo minimalus atlyginimas, pareiginis algos bazinis dydis, kintamoji atlyginimo dalis, buvo didinami koeficientai.

KOMENTARAS

• Artūras BOGDANOVAS, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius:

  – Darbuotojų atlyginimai kilo dėl konkrečių priežasčių: pirmiausiai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo dėl pasikeitusios mokesčių reformos, kuomet darbdavio mokėti mokesčiai „Sod­rai“ (30,98 proc.) nuo 2019 metų persikėlė darbuotojui ir yra matomi nurodomame darbo užmokestyje neatskaičius visų mokesčių. Taip pat atlyginimai darbuotojams didėjo ir dėl pasikeitusio minimalios mėnesinės algos dydžio (tai darė įtaką dirbančiųjų pagal darbo sutartis atlyginimams) ir pareiginės algos bazinio dydžio (turėjo įtakos valstybės tarnautojų algoms). Kaip žinia, kito ir priedo už tarnybos stažą mokėjimo tvarka: nuo šių metų priedą už stažą sudaro 1 procentas nuo pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus (vietoj buvusių 3 procentų pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos metus). Tarkime, valstybės tarnautojas Savivaldybėje dirba jau penkerius metus, taigi 2018 m. už stažą jis gaudavo tik 3 procentų pareiginės algos priedą. Tuo tarpu nuo šių metų sausio mėnesio jam mokamas 5 procentų pareiginės algos priedas. Pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymui, nuo 2019 metų nebeliko ir pareigybių kategorijų. Savivaldybės valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai buvo perskaičiuoti ir tai nedarė įtakos atlyginimo dydžiui. Tačiau šie koeficientai kai kuriems Savivaldybės administracijos bei Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojams po valstybės tarnautojų 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimo nuo 2019 m. padidėjo (nuo 0,5 iki 1,5). Šios priežastys ir lėmė Savivaldybės darbuotojų bazinių algų didėjimą. Žinoma, kai kuriems darbuotojams už pavadavimą arba papildomų užduočių atlikimą yra paskirtos ir mokamos priemokos, o pasikeitus pareiginei bazinei algai – didėjo ir priemokų suma, ir darbuotojo atlyginimas iš viso.

  Vidutinis mėnesio darbo užmokesčio prieš mokesčius (bruto) atotrūkis tarp Lietuvos regionų 2019 m. per I ketv. šiemet sudarė 262 Eur.

TAI ŽINOTINA

• Valstybės tarnybos įstatyme nurodyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priemokos, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.
• Pirmoji dalis – pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei nustatytą koeficientą arba jų intervalą. Antroji darbo užmokesčio dalis yra priemokos, kurios gali būti skiriamos ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui. Šis apribojimas netaikomas, kai priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos ES finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, kurie trunka ilgiau kaip pusę metų.
• Vienos priemokos skiriamos už pavadavimą, kai pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Kitos – už papildomų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Šios priemokos negali būti mažesnės kaip 10 proc. ir didesnės kaip 40 proc. pareiginės algos.
• Valstybės tarnautojai taip pat gauna priedą už stažą, kuris siekia 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 proc.
• Valstybės tarnautojams taip pat priklauso mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.
• Beje, valstybės tarnautojams priklauso 22 darbo dienos kasmetinių atostogų, t. y. 2 dienomis daugiau nei darbuotojams pagal Darbo kodeksą. Taip pat už kiekvienus 5 darbo valstybės tarnyboje metus pridedama po 3 dienas kasmetinių papildomų atostogų (bendrai negali viršyti 37 darbo dienų).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt