PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Vasario 19 d. 16:18

Donatas Smalinskas: „Šis žingsnis yra pataikavimas tinginiams ir beraščiams“

Panevėžys

Donatas Smalinskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt


72633

„Jau keletą metų kalbos laisvės ištroškusi žmonių grupelė nuolat rodo nepasitenkinimą dėl bet kokio kalbos suvaržymo, dėl egzaminų prievartos mokyklose... Jų tikslas yra vienas: rašykime ir kalbėkime bet kaip“, – žodžių į vatą nevyniojo mūsų kraštietis Donatas Smalinskas, Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas, kalbėdamas apie sprendimą atšaukti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

Šis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimas supurtė du dešimtmečius nusistovėjusią sistemą. Komisijos nuomone, sąrašas yra pasenęs, selektyvus ir neatspindi dabartinės kalbos normų, esą paveikiau daugiau dėmesio skirti prevencijai, o ne pasekmėms – nuobaudoms už netaisyklingą vartoseną. Nors kalbos laisvėjimo šalininkai akcentuoja, kad sąrašo atšaukimas neatšaukia taisyklingumo reikalavimų, vis dėlto sumaišties jis įneša į daugelį sričių ir kelia galybę klausimų. Atsakymų į juos paprašėme ilgamečio „Gimtojo...“ bičiulio D. Smalinsko.

Knygose – gramatikos klaidos?

– Ar VLKK sprendimas atšaukti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą nėra žingsnis kerzavais batais per bendrinę lietuvių kalbą? Kokiu pagrindu nuo šiol dirbs valstybinės kalbos prižiūrėtojai – VKI?

– Mano atsakymai gali būti pernelyg rimti ir sausai paaiškinti. Ypač tiems, kurie dar nežino, kad toks sąrašas buvo. Inspekcija keturiuose VLKK posėdžiuose siūlė sąrašą peržiūrėti, atnaujinti ir nekeisti teisinio statuso (palikti kaip nutarimą). Inspekcijos, atsakingos už valstybinės kalbos priežiūrą, priimami administraciniai sprendimai turi turėti realų teisinį pagrindą. VLKK išleisti „Kalbos patarimai“ teisiškai neprivalomi, todėl jais remdamiesi reikalauti laikytis kalbos normų VKI pareigūnai negali. Dabar esame priversti prašyti ar apeliuoti į kalbinį sąmoningumą. Būsime visiems nuobodžiai įkyrūs, tikėdamiesi tik geranoriškumo ir supratimo.

– Kieno poreikius, Jūsų nuomone, toks sprendimas atliepia?

– Jau keletą metų kalbos laisvės ištroškusi žmonių grupelė nuolat rodo nepasitenkinimą dėl bet kokio kalbos suvaržymo, dėl egzaminų prievartos mokyklose, kalbininkų kišimosi į kalbėjimo procesą, kalbos normų buvimo. Jų tikslas yra vienas: rašykime ir kalbėkime bet kaip. Nesigilindamas į šių norų absurdą visada retoriškai klausiu: kokios laisvės esate pasiilgę? Ar Seimas neberedaguos įstatymų? Ar vaikams bus leidžiamos knygos su rašybos klaidomis, ar miesto reklamose bus elementarių gramatikos klaidų? Gal skambės labai kategoriškai, bet šis žingsnis yra pataikavimas tinginiams ir beraščiams.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“