Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ruduo Vilniuje. ELTA Jonas Balčiūnas
Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai
Filmo autorė ir režisierė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė dokumentinę juostą pristatys lapkričio 29 dieną, penktadienį, Valdovų rūmuose. Žiūrovai išgirs ir visuomenei nežinomų pasipriešinimo okupacijai istorijos įvykių pasakojimų, pirmą kartą apie Jono Žemaičio-Vytauto kovą ir likimą kalbės vienintelė gyva liudininkė, ištyrę išlikusius sovietų dokumentus, partizaninio karo liudijimus apie šią istorinę asmenybę pasakos istorikai.
Žmogus, turėjęs tapti pienininku, tapo prezidentu. Lemtį lėmė daug ženklų. Dar baigiant gimnaziją ant absolventų nuotraukos mokytojas Povilas Mikšas J. Žemaičiui-Vytautui užrašė: „Prie siekių kilnių, kad ir dygliuotu keliu, keliauki tu.“ Kaip prisimena J. Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė, jis po gimnazijos kelerius metus studijavo Fontenblo artilerijos mokykloje (École d'Artillerie de Fontainebleau) Prancūzijoje ir visada į Lietuvą grįždavo su dovanomis, apkabindavo vaikus.
Išėjęs su bendraminčiais į miškus Jonas Žemaitis-Vytautas siekė suvienyti partizaninį pasipriešinimą ir įsteigti vieningą organizaciją. Vėliau įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, o 1949 m. J. Žemaitis-Vytautas išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku.
Kovojančios Lietuvos vadovo prezidentūra, kurioje jis praleido pusantrų metų, buvo po žeme. Jo kanceliarijoje dirbo trys žmonės: dvi moterys – slaugė Marijona Žiliūtė ir šeimininkė Elena Palubeckytė – bei vienintelis ištikimas ryšininkas Juozas Palubeckis, kurį tardydami privertė generolo Žemaičio slėptuvę išduoti... Suimtą Joną Žemaitį-Vytautą į Maskvą skraidino lėktuvu, tuo rūpinosi Lavrentijus Berija, tuo metu įtakingiausias sovietų imperijos žmogus. Paskutiniame žodyje teisme, protokole, J. Žemaitis-Vytautas ir jo bendražygiai tiesiai rėžė: „Lietuva okupuota, mes toliau kovotume.“
Filmas „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų 80-mečiui, taip pat – parodyti, kiek mes, kaip valstybė ir tauta, kone dešimt metų priešinęsi okupacijai, praradome. Šiemet lapkričio 26 dieną sukanka 70 metų, kai Maskvos Butyrkų kalėjime J. Žemaičiui-Vytautui buvo įvykdyta mirties bausmė. 2009 metais kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu jis pripažintas ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu. Dokumentinės juostos premjera vyks Valdovų rūmuose, nes Valdovų rūmų muziejus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Abi institucijos aktualina valstybingumo tradiciją, puoselėja istorinę atmintį, pristato visuomenei Lietuvos ir Europos kultūros paveldą bei mokslo pasiekimus.
Renginys nemokamas, pradžia – 18.00 val., tačiau būtina išankstinė registracija.
Jonas Žemaitis-Vytautas / Organizatorių nuotr.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
