I. Trinkūnaitė slėpė ryšius su V. Germanu, nebendradarbiauja su Lietuvos banku

Teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė, siekdama įsigyti šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančią įmonę „Litlab“, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai melavo apie savo ryšius su dėl finansinių nusikaltimų kalėjusiu Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu).

Be to, I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku (LB), teismine tvarka ginčija jo procedūrinius veiksmus, o tai stabdo tikrinimo procesą, rodo BNS turimi dokumentai – gegužės 16 dienos vyriausybinės komisijos posėdžio protokolas ir birželio 5 dienos Vyriausybės nutarimas dėl I. Trinkūnaitės neatitikimo nacionalinio saugumo interesams. 

„Vertinant Investuotoją per „Litlab“ akcijų įsigijimą, investuotoja, atsakydama į komisijos prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, teikė melagingą informaciją apie savo esamus ryšius. Investuotojai buvo pateiktas klausimas, ar jos sutuoktinis/sugyventinis (V. Germanas – BNS) ar artimi šeimos nariai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo. Į šį klausimą investuotoja atsakė „ne“ ir taip nuslėpė savo ryšį su nuteistu už įvairius nusikaltimus V. Germanu“, – rašoma komisijos išvadoje. 

M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, dirbusiu „Foxpay“, jos savininke I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu, dėl finansinių nusikaltimų kalėjusiu V. Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti.

Nepaisant to, kad 2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų I. Trinkūnaitei buvo leista įsigyti „Foxpay“, šiemet vyriausybinė komisija nustatė jos kaip galimos strateginės investuotojos neatitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Su V. Germanu I. Trinkūnaitė turi tris mažamečius vaikus, apie tai teisėsauga šiemet taip pat pranešė komisijai. 

V. Germanas už įvairius nusikaltimus teistas laisvės atėmimu, areštu, bauda 

2015 metų pabaigoje V. Germanas buvo pripažintas kaltu už sukčiavimą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą ar realizavimą, buvo nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

Tačiau 2016 metų balandį Apeliacinis teismas pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendį, paskirdamas V. Germanui realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, Lietuvos  Aukščiausiasis Teismas tų pačių metų lapkritį atmetė jo kasacinį skundą – Vilniaus pataisos namuose jis kalėjo nuo 2018 metų vasario iki 2019 metų rugsėjo, kai buvo paleistas lygtinai. 

Pasak vyriausybinės komisijos protokolo, būtent šis teistumas jam nėra išnykęs. 

Be to, V. Germanas 2014 metais buvo pripažintas kaltu dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo, turtinės žalos padarymo apgaule ir sukčiavimo, už tai jam buvo skirta 70 parų arešto. 2015 metais jis buvo pripažintas kaltu už sukčiavimą bei dokumento klastojimą ir nubaustas 1,28 tūkst. eurų bauda.  

Dar tris kartus – 2013, 2015 ir 2017 metais – V. Germanui buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. 

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar vasario viduryje rašte komisijai nurodė, kad su „investuotoja susijęs asmuo yra Vilhelmas Germanas“, taip pat pateikta informacija apie 2014–2015 metų teismų nuosprendžius dėl jo nusikalstamų veikų.

Pasak komisijos protokolo, Lietuvos banko (LB), kuris šiuo metu atlieka neplaninį „Foxpay“ ir I. Trinkūnaitės patikrinimą, atstovas gegužės 16 dienos komisijos posėdyje informavo, kad patikrinimas dar vyksta, ir neaišku, kada jis baigsis, nes „tikrinamas subjektas“ tinkamai nebendrauja su institucija, LB procedūriniai veiksmai ginčijami teismine tvarka, o tai stabdo tikrinimo procesą.  

Pasak dokumento, LB įmonės patikrinimą pradėjo kovo 13 dieną, gavęs informacijos apie galimus „Foxpay“ valdymo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir informacijos saugumo pažeidimus, taip pat gavęs skundų ir pranešimų apie galimai neteisėtą jos klientų veiklą ir jų lėšų tvarkymą.  

Pirmadienį ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). 

Užkliuvo ir I. Trinkūnaitės ryšiai su V. Kavaliausku 

Be kita ko, Vyriausybė birželio 5 dieną nustatė, kad I. Trinkūnaitė neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis. 

„Ievai Trinkūnaitei, artimai susijusiai su V. Germanu, kyla rizika, kad jis galėtų siekti paveikti investuotoją (I. Trinkūnaitę – BNS) ar daryti kitokią įtaką jai valdant nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame finansų ir kredito sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcijas“, – konstatavo Vyriausybė. 

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vyriausybinei komisijai balandžio pabaigoje nurodė, kad „su investuotoja (I. Trinkūnaite – BNS) susiję asmenys turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“.  

Be to, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) informavo komisiją apie netiesioginius I. Trinkūnaitės verslo ryšius su verslininku Viliumi Kavaliausku. 

Kaip nurodoma vyriausybinės komisijos posėdžio protokole, I. Trinkūnaitė nuo 2023-ųjų vasario buvo Lietuvoje registruotos asociacijos „Crypto Economy Organisation“ valdybos narė, o tarp asociacijos narių yra V. Kavaliausko kontroliuojamų bendrovių valdoma „Lewben“ (dabar – „Noewe“).    

Remdamasi VSD informacija, vyriausybinė komisija 2017 metų rudenį dėl ryšių su Baltarusijos verslininkais blokavo „Lewben Investment Management“ (dabar „Braitin“) planus įsigyti investicijų bendrovę „Prosperus Real Estate II“, ketinusią investuoti į biurų kompleksą Verslo trikampyje Vilniuje. 

Skelbiama, kad I. Trinkūnaitės atitikimo nacionalinio saugumo interesams patikra buvo inicijuota kovo 21 dieną apsvarsčius Lietuvos banko raštą bei atsižvelgus į neigiamą kovo 15 dienos komisijos atliktą „Foxpay“ savininkės vertinimą, šiai ketinant įsigyti „Litlab“ akcijų. Patikra pradėta balandžio 10 dieną.