Doc. R. Domeika: „Ne tinginystė, o atskirtis daliai abiturientų trukdo peršokti keliamą kartelę“

Ne tinginystė ar apsileidimas, o socialinė atskirtis daliai kaimiškų Lietuvos rajonų abiturientų neleidžia pasiekti žemiausios kartelės, nustatomos stojantiesiems į universitetus. Taip Eltai teigė Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas, doc. Rolandas Domeika.

Pasak dekano, tarp stojančiųjų į žemės ūkio studijų programas dominuoja kaimo mokyklų mokiniai. „Kaimuose socialinė atskirtis, palyginti su miesto mokyklomis, yra nemaža, kai kurios mokyklos prasčiau mokinius paruošia, o tėvai neturi galimybių samdyti korepetitorių, kaip daro miesto mokinių tėvai“, - sako dr. R. Domeika.

Dekanas žino pavyzdžių, kai kaimo mokyklose nesusidaro mokinių grupė ir iš viso nevyksta chemija, ar kito pasirenkamojo dalyko pamokos. Paskui mokiniams tai riboja studijų pasirinkimo galimybes, per brandos egzaminus gavę žemesnius vertinimus, jie nebegali stoti į universitetus, įgyja žemesnį išsilavinimą, dirba prastesnės kvalifikacijos darbus ir taip socialinė atskirtis gilėja.

„Kartelės kėlimas daliai motyvuotų mokytis kaimo vaikų atimtų galimybę siekti universitetinio išsilavinimo“, - įsitikinęs doc. R. Domeika.

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas priimant abiturientus į universitetus siūlytų gal net palikti 4 balų žemiausią kertelę, prie kurios linksta Švietimo ir mokslo ministerija, bet kad konkretus žmogus turėtų galimybę trūkstamų balų pelnyti už motyvaciją.

„Taip pat galvoju, kad svarbu išskirti studijų programas, kurios yra unikalios ir reikalingos Lietuvai, ir tai padarius teikti valstybinį užsakymą specialistų rengimui, suteikiant galimybę visiems jas pasirinkusiems studijuoti nemokamai, kad neišvažiuotų abiturientai į užsienį, kur sąlygos mokytis geresnės“, - siūlė docentas.

Kaip pavyzdį dekanas minėjo atsinaujinančių energijos išteklių inžinerijos studijų programą fakultete, kuriam vadovauja. „Ji - vienintelė gamtos išteklių kryptyje Lietuvoje. Tikrai darbdaviai tų specialistų prašo ir reikalauja, bet jei nebus sąlygų mokiniams mokytis toje programoje universitete, jie rinksis kitą arba išvažiuos“, - pakartojo doc. R. Domeika.

Pasak Eltos pašnekovo, ne vienetiniai atvejai, kai abiturientai įstojo į Aleksandro Stulginskio universitetą žemesniais balais, kai apatinė kartelė buvo tik du balai iš dešimties, o mokosi ir baigia studijas labai gerais pažymiais.

„Daug kas grįžta į savo ūkį, kurį paveldi iš tėvų, ar eina į firmas. Motyvuoti jaunuoliai studijų metu per praktikas randa darbą ir darbdaviai tokius studentus graibsto. Neabejojame, kad gerai parengtų specialistų Lietuvai reikia, tik kaip sudaryti sąlygas jiems studijuoti, kaip per daug neužaukštintume reikalavimų stojantiesiems?“ - klausė dekanas.

Keturių balų žemiausią kartelę priimant į universitetus doc. R. Domeika vadina geru lygiu ir mano, kad toks reikalavimas bus nustatytas stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.

„Labai motyvuoti mokytis studentai pasiruošę ir susimokėti už studijas. Tačiau studijuojantiems savomis lėšomis stojamasis balas turėtų būti žemesnis“, - įsitikinęs dėstytojas.

Unikalioms aukštųjų mokyklų programoms, kurių tikrai reikia Lietuvos ūkiui, minimalų balą, doc. R. Domeikos nuomone, reikėtų nuleisti iki trijų iš dešimties galimų, atsižvelgiant į Lietuvos realybę - minėtą regioninę, socialinę atskirtį.

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno, universitetai linkę žemiausią kartelę stojant į valstybės finansuojamas vietas universitetuose kilstelėti iki 4 balų iš dešimties galimų, o į valstybės nefinansuojamas vietas brėžti 3 minimalių balų ribą arba iš viso netaikyti jokios kartelės.

„Bet mums tai neatrodo teisinga, nes diskriminuotų stojančiuosius į valstybės finansuojamas vietas ir sudarytų nevienodas galimybes. Dėl to galutinį sprendimą turės priimti švietimo ir mokslo ministrė. Pagal įstatymus, minimalus stojamasis balas gali būti nustatytas likus mėnesiui ar dviem iki stojamųjų. Laiko yra, tačiau stojantiesiems rūpi anksčiau sužinoti apie galimus barjerus“, - sakė G. Viliūnas.

Šią savaitę naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje apie studentų finansinę situaciją ir jauseną viceministras G. Viliūnas taip pat minėjo socialinius skirtumus.

„Kai kalbame apie skatinamąsias stipendijas, turime omenyje gerųjų studentų skatinimą už tai, kad jie yra geri, o paprastai geri dėl to, kad turėjo geras sąlygas, atėjo iš gerų mokyklų, užaugo turtingose šeimose. Skatinamosios stipendijos - investicija į socialinių sąlygų išlyginimą“, - atkreipė dėmesį viceministras.

Kaip sakė Aleksandro Stulginskio universiteto doc. R. Domeika, Žemės ūkio inžinerijos fakultete yra studentų, kuriems stipendijas moka būsimi darbdaviai.

„Pavyzdžiui, Vasario 16-osios proga du mūsų fakulteto studentai ir du Agronomijos fakulteto studentai gaus vienkartines 300 eurų stipendijas - paskatinimą už gerus mokymosi rezultatus. Universiteto socialiniai dalininkai pasirašo sutartis su studentais, kurie atliko praktiką ir gerai užsirekomendavo. Jei patys studentai būna patenkinti darbo sąlygomis ir aplinka, jiems būna skiriamos stipendijos tolesnėms studijoms“, - aiškino dekanas.

Dalis studentų jau pirmame kurse išvažiuoja į įmones praktikai, nors studijų programose tai nenumatyta. „Yra jaunų žmonių, kurie motyvuoti įgyti žinių, rasti gerą darbo vietą, tad pasitaiko, kad iki bakalauro baigimo pasirinktoje įmonėje užauga ir iki padalinio vadovų“, - sakė doc. R. Domeika.
ELTA