Doc. dr. L. Vitkus: ligoninės pagrindinė vertybė - ne sienos ar įranga, o čia dirbantys žmonės

Kaunas

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus. Respublikinės Kauno ligoninės nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

14569

Savaitė Respublikinėje Kauno ligoninėje, ketvirtadienį oficialiai švenčiančioje savo veiklos 65-metį, prasidėjo labai gražiu neeiliniu įvykiu - Padėkų švente. Už ilgametį, stropų, pareigingą darbą, už pagalbą pacientams ir kolegoms padėkota dideliam būriui šios gydymo įstaigos darbuotojų, kurių iš viso yra apie 1600.

„Ligoninėje dirbantys žmonės - kaip šeimos nariai, partneriai, kurie tikrai visi verti apdovanojimų. Šiandien mūsų ligoninė - viena gražiausių mieste, bet esmė ne jos „rūbas“, o kas mes tokie esame, ką darome, ką kuriame“, - sveikindamas kolegas sakė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas dr. Linas Vitkus, vadovaujantis šiai įstaigai nuo 2013-ųjų.

Gimtadienio proga įstaigos vadovą kalbino naujienų agentūros ELTA korespondentė Birutė Mačienė.

- Tą, kas kelerius metus nesilankė jūsų vadovaujamoje ligoninėje, dabar gali maloniai nustebinti ryškūs jos pokyčiai, - ligoninė atsinaujinusi, pagražėjusi ir iš išorės, ir iš vidaus. Bet tikriausiai vien kosmetiniais pagražinimais čia neapsiribota?

- Taip, pastaraisiais metais ligoninėje įvyko ir nemažai struktūrinių pokyčių. Šiuo metu Respublikinė Kauno ligoninė susideda net iš aštuonių buvusių ligoninių. Centras tebeliko čia, Aukštuosiuose Šančiuose, kur nuo seno veikė kauniečiams ar aplinkinių rajonų gyventojams gerai pažįstama ligoninė ir šiandien gana dažnai pacientų neoficialiai pavadinama Kauno trečiąja ligonine.

2010-aisiais prie jos prijungta paskutinė iš suplanuotų reorganizuoti įstaigų, buvusi Žiegždrių psichiatrinė, dabar ji, kaip mūsų ligoninės padalinys, vadinama Marių vardu. O dar turime padalinius Vičiūnuose, Kulautuvoje (vaikų tuberkuliozės ligoninė), Kačerginėje („Žibutė“), Garliavoje (slaugos ligoninė), bent kelis Kauno centre (Krikščioniškieji gimdymo namai) ir kitose miesto vietose.

Respublikinė Kauno ligoninė šiandien turi 8 profilines klinikas (Diagnostikos, Terapijos, Psichiatrijos, Akušerijos-ginekologijos, Chirurgijos, Vaikų ligų, Reabilitacijos, Slaugos, veikia ir Konsultacijų poliklinika), 42 medicininius bei 15 nemedicininių skyrių. Akivaizdu, kad reorganizacija duoda lauktų rezultatų, - jungėme kai kuriuos besidubliuojančius padalinius, racionaliau paskirstėme darbuotojus, stengiamės teikdami paslaugas gyventojams, kuo efektyviau naudoti turimą medicininę įrangą, pastatų priežiūros pinigus. O iš uždirbtų bei sutaupytų lėšų galime įsigyti modernios aparatūros, įgyvendinti infrastruktūrą gerinančius planus.

- O kaip dėl atlyginimų darbuotojams, ar galėjote juos bent 8 procentais (kaip daugelis šalies ligoninių pasielgė, Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu) kilstelti?

- Investuojama į darbuotojus ne tik per atlyginimus. Pas mus laikomasi nuostatos, kad dirbantys žmonės - pagrindinė vertybė, infrastruktūra jiems tik turi pagelbėti. Mūsų ligoninės tikslas - ir technologiškai, ir mentališkai atsinaujinti. Todėl pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui.

Po keliolika žmonių iš mūsų ligoninės jau ne vienus metus turi progą savo darbovietės lėšomis apsilankyti pasaulinėje ligoninių parodoje Diuseldorfe. Ten pasimoko, pasisemia patirties, o paskui grįžę sako: štai čia reikėtų tą įdiegti, o čia - tą pakeisti. Žinoma, norėtųsi, kad kuo daugiau darbuotojų galėtų geriausiuose Europos centruose pasitobulinti, bet, deja, mes negalime tam lėšų skirti tiek, kiek reikėtų.

Kad paslaugos gyventojams mūsų ligoninėje būtų teikiamos kuo geriau, darbą organizuodami naudojam ir vadybos sprendimus, ir tam tikrą tvarką. Kita vertus, kiekvienam svarbu suprasti: jei žmogus tvarkos nenorės laikytis, tai nieko neturėsim.

Dabar dėl atlyginimų. Ministerija mums davė tik galimybę užsidirbti, o algas didinti reikia jau dabar. Tą daryti pradėjome pernai, - 10 procentų padidinom kintamąją algos dalį. Šiemet tą padidinimą palikom ir dar 8 procentus pridėjom. Tad mūsų ligoninės darbuotojų algos padidintos 12-13 procentų.

Priminsiu, kad atlyginimai, skaičiuojant kartu su „Sodros“ ir kitais mokesčiais, negali viršyti 74 procentus ligoninės biudžeto, bet stengiamės rasti pinigų, kai investuojame į žmones. Lygiai taip lėšų radome ir infrastruktūrą tvarkydami. Sunku buvo, kai 48 procentus pastatų apšiltinimui reikalingos sumos turėjome patys sugeneruoti, nes kitaip negalėtume pasinaudoti fondų parama. Ir jei nebūtume spėję, tai gal niekada tokio projekto neįvykdytume. Bet mums pasisekė, - ir šiandien gerą rezultatą mato bei pajaučia tiek mūsų ligoninės pacientai, tiek darbuotojai.

- Miesto centre, Laisvės alėjoje, daugiau kaip šimtą metų veikianti buvusi „Raudonojo kryžiaus“ ligoninė jau ne vienus metus išgyvena nerimo akimirkas. Jos pastatų šeimininkė - miesto savivaldybė - nusiteikusi nekilnojamąjį turtą atsiimti esą ligoninė jį neracionaliai panaudoja ir tinkamai neprižiūri. Tarkim, savivaldybė sutaria su Sveikatos apsaugos ministerija, ir jos įsteigtą ligoninę „išgyvendina“. Tai ar tokiu atveju būtinai Kauno klinikos turėtų perimti jos teikiamas paslaugas, o gal bent dalį jų, tarkim, ortopedijos, traumatologijos, galėtų po savo stogų priglausti Respublikinė Kauno ligoninė?

- Čia jau ne man skirtas klausimas. Mūsų ligoninės steigėja yra ta pati ministerija. Ji - vienintelė. Tačiau ligoninė, apie kurią kalbate, turi du steigėjus - ir ministeriją, ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuriam Kauno klinikos priklauso.

Mąstant racionaliai, mes esam pasirengę ir ortopedijos, ir vidaus ligų, ir neurologijos paslaugų teikimui. Tai neabejotinai galėtume tas paslaugas perimti, jei tikrai savivaldybė atsiimtų patalpas, kurios miesto centre suteiktos Kauno klinikinei ligoninei, kaip panaudos gavėjai. Žiūrint miesto mastu, gyventojams būtų visai patogu, jei paslaugos nebūtų vien tik Kauno klinikose koncentruotos. Valstybiniai ortopedijos centrai, manytume, Kaune gali būti bent keli. Apie tai esame kalbėję ir su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu. Tačiau tikrai ne mano valioje priimti lemiamą sprendimą šiuo klausimu.

- Respublikinė Kauno ligoninė išgyvena jubiliejinius metus, kaip švenčiate 65-ąjį gimtadienį, kad tai būtų įsimintina ne tik ligoninės personalui, bet ir pacientams?

- Ta mūsų šventė be didelių iškilmių tęsiasi nuo pat 2017-ųjų pradžios. Organizuota nemažai įvairių renginių, socialinių akcijų, per kurias ligoninės padaliniuose lankėsi su koncertais daug populiarių muzikos atlikėjų. Vyko parodos, ligonių susitikimai su įdomiais žmonėmis (nebūtinai medikais).

Dabar apžvelgdami per 65-erius metus padarytus darbus, įveiktus sunkumus, džiaugiamės ir vertiname ligoninės pasiekimus. Šiandien tai - iš tiesų viena gražiausių ligoninių Kaune. Jos istorija, praeitis, darbai ir šiandien jau atspindima profesionalių istorikų parašytoje knygoje, kuri, pasakius senoviškai, dar tebekvepia spaustuvės dažais. Į šią knygą sudėti visi 65-eri mūsų ligoninės darbuotojų nuoširdžios ir prasmingos veiklos metai.

- Dėkoju už pokalbį.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt