Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Šią savaitę Druskininkų savivaldybės vadovai ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Druskininkų skyriaus atstovai aptarė žemės reformos procesus Lietuvoje ir Druskininkų savivaldybėje. Žemės grąžinimas buvusiems savininkams užsitęsė visoje Lietuvoje, ypač - miestuose.
nzt-19326.jpg
Tokia situacija susiklostė dėl dabar galiojančių teisės aktų bei nustatyto kompensacijų mechanizmo - ir savivaldybės, ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiduria aklavietėje, kuomet savininkai nenori jiems siūlomos kompensacijos, o grąžinti konkretaus žemės sklypo nėra galimybių. Nors Druskininkų savivaldybėje yra tik 11 žmonių, kuriems žemės nuosavybė dar nėra atkurta, tačiau kituose miestuose tokių žmonių - net po kelis šimtus. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad dokumentų stumdymas tarp institucijų, šiuo atveju savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos, problemos išspręsti nepadės, būtina valstybės lygiu inicijuoti dabar galiojančių teisės aktų peržiūrėjimą ir pakeitimus tam, kad jau daugiau kaip dešimtmetį besitęsianti žemės reforma pagaliau būtų baigta. „Būtina rasti kompromisą, kuris tenkintų ir institucijas, ir žemių savininkus“, - sakė R. Malinauskas.
Susitikimo metu Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė atkreipė dėmesį, kad Druskininkų savivaldybė, įgyvendindama žemės grąžinimo reformą, 2005 metais Pylimo gatvėje buvo suformuoti žemės sklypai, skirti grąžinimui, tačiau dalis savininkų atsisakė minėtų sklypų, o pagal galiojančius teisės aktus grąžinti sklypo ten, kur norėtųsi, jokių teisinių galimybių nėra.
Žemės reformos įgyvendinimui Druskininkuose įtakos turi anksčiau čia galiojusi rėžinė žemės sistema, kuri apsprendžia tam tikrus žemės gražinimo niuansus. Pavyzdžiui, jeigu mieste atsilaisvintų 16 arų sklypas, turėtų būti vykdoma kolektyvinio grąžinimo procedūra - t.y. sklypą po kelis kvadratinius metrus reikėtų išdalinti šimtui savininkų. Žmonės taptų mažyčio žemės gabaliuko bendrasavininkais.
„Labai norėtume užbaigti žemės reformos procesus ir padėti žmonės, nes visi esame situacijos įkaitai. Kompensacija, kurią teikia Nacionalinė žemės tarnyba, yra apskaičiuojama pagal 1940 metų žemės vertę. Žiūrint iš šiandienos perspektyvų, žmonės nori didesnių kompensacijų, nes žemė šiuo metu yra verta žymiai daugiau. Teisės aktų pakeitimai ir minėtos kompensacijos padidinimas galėtų būti kaip viena išeičių iš susidariusios situacijos ir padėtų žmonėms apsispręsti, nes savivaldybė laisvos žemės jų turėtoje vietoje grąžinti neturi galimybių“, - sakė V. Jurgelevičienė.
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad LR Vyriausybė žemės reformą yra įsipareigojusi užbaigti iki 2019 metų. Nutarta inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad pagreitinti žemės reformos procesus.
Druskininkų savivaldybės informacija