Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Marijampoliečiai turėjo galimybę pasiklausyti edukologės dr. Austėjos Landsbergienės minčių ir idėjų. Ji knygyne „Pegasas“ pristatė savo knygas. Kontekstinio ugdymo programos autorė jo principus išdėstė keturių knygų cikle: „Pavasaris. Inovatyvi programa XXI a. tėvams ir pedagogams“ ir „Ruduo“, taip pat netrukus pasirodysiančiose „Vasara“ ir „Žiema“.
m9b6403.jpg
Susitikime, kur susirinko negausus, bet tikrai besidominčių žmonių būrelis – pedagogai ir vaikus auginantys tėvai (o tiksliau, mamos), A. Landsbergienė išdėstė 10 kontekstinio ugdymo principų, pasidžiaugdama, kad jie pagaliau buvo užrašyti, sugulė į leidinius ir išvydo dienos šviesą.
Pasak jos, pirmas principas – padėti vaikui. Ir kalbama ne tik apie tai, kaip auklėti vaiką, o kaip ugdyti, nes ugdymą sudaro mokymas, auklėjimas ir lavinimas. Ugdyme du dalykai svarbiausi – amžius ir konkreti asmenybė – jų abiejų dermė yra būtina.
Edukologė aiškino, kad semantiškai ugdymas asocijuojasi su sąvoka „mokytojas“. Taigi net ir darželyje dirba mokytojai.
Pagrindinis mokytojo darbo tikslas – vaikas. „Pedagogas kartais ateina į klasę kaip žvaigždė, bet iš principo žvaigždė visada yra vaikas, ar tai būtų darželis, ar mokykla, ar universitetas. Be vaikų nebūtų mokyklų ir nereikėtų pedagogų. Pedagoginio proceso centras visada yra vaikas“, – pabrėžė edukologė.
Pedagogui būtina domėtis naujausiais žmogaus smegenų tyrimais, nuolat tobulėti, stengtis dėl vaikų, bet vaikas jokiu būdu nėra abstraktus, kiekvienas iš jų turi konkrečias savybes, savo aplinkos kontekstą. Edukologė stebėjosi tuo, kaip neretai, ypač vyresnių klasių, mokytojai ateina į pamoką be plano. Juk kuo esi geriau pasiruošęs, tuo viskas sklandžiau einasi. Pabrėžė, kad mokytojo tikslas – ne išeiti programą, ne išeiti visą vadovėlį, o išmokyti vaiką. „Dirbame, kad vaikas išmoktų, kad augtų kaip asmenybė, o ne tam, kad gautų 10 arba pagerintų mokyklos statistiką“, – pabrėžė ji.
Dar vienas iš kontekstinio ugdymo principų – personalizacija per diferenciaciją. A. Landsbergienė sakė pastebinti neretai painiojamas sąvokas „personalizacija“ ir „individualizacija“. Individualizuoti vienam mokytojui praktiškai neįmanoma, nes dirbti tektų su vienu mokiniu individualiai. Tai gali daryti tėvai, korepetitoriai arba mokytojas po pamokų. O personalizacija – atsižvelgimas į kiekvieną vaiką, jo poreikius. Personalizacija per diferenciaciją vyksta, kai vaikai dirba grupėmis, suskirstyti pagal amžių, lytį, gebėjimų lygį ar kitus požymius.
Ričardo Pasiliausko nuotraukos