Diegiami sprendimai atsinaujinančios energijos panaudojimui Neringos savivaldybėje

Siekiant išlaikyti kuo autentiškesnį kraštovaizdį, ne visos projektuose dalyvaujančios įstaigos Neringoje turi galimybes saulės elektrines įsirengti ant pastatų stogų, bet yra numatyta alternatyva – saulės fotovoltinės elektrinės, skirtos elektros gamybai savo poreikiams, įsigijimas iš saulės elektrinių parkų. Tokiu būdu realiais veiksmais prisidedama prie klimato atšilimo stabdymo, nes mažinama CO2 emisija, o panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai – tai saulės energija. Šiems projektams 80 proc. lėšų buvo skirta iš Klimato kaitos programos, o 20 proc. projektų įgyvendinimui reikalingų lėšų įsipareigota skirti iš Neringos savivaldybės biudžeto.

„Džiugu, kad modernūs sprendimai dėl alternatyvaus išteklių panaudojimo jau įgyvendinami ir Neringoje. Tokiu būdu ne tik prisidedame prie valstybės tarptautinių įsipareigojimų dėl klimato kaitos mažinimo, bet ir tikimės, kad pastatų energetinio naudingumo didinimas, skatinimas gyventojus bei įmones tą daryti kuo aktyviau su laiku sumažins sąnaudas galutiniam vartotojui bei leis įgyti pelnytą žaliosios savivaldybės statusą“, - kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Ankstesniais metais fotovoltines saulės elektrinės projektą įgyvendino UAB „Neringos energija“ – elektrinė jau yra įrengta ir nuo 2020 m spalio 23 dienos sėkmingai veikianti. Atsižvelgiant į elektros energijos suvartojimo rodiklius, bendrovė tapo gaminančiu vartotoju. Neringos gimnazija taip pat yra parengusi projektą saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui ant pastato stogo – vykdomos viešųjų pirkimų procedūros ir tikimasi, kad greitu metu projektą pavyks realizuoti.

Remiantis UAB „Neringos energija“ pateiktais duomenimis, prognozuojama metinė gamybos apimtis (sutaupymas) – 51 913 kWh. Skaičiuojant vidutinį tarifą – 0,11 Eur/kWh (be PVM), prognozuojama saulės elektrinės generuojamos energijos vertė (sutaupymas) – 5 710, 43 Eur (be PVM), o paprastasis atsipirkimo laikas numatomas 8,46 metų. Reiktų paminėti, kad projekto įgyvendinimas ženkliai prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo (bendras kiekis per 20 metų siektų 786,20 tonų).

Atsinaujinančių išteklių panaudojimo projektai leidžia išnaudoti Kuršių nerijos geografinės padėties privalumus – ji patenka į ilgiausią saulės šviesos trukmės zoną Lietuvoje, dėl to yra priskirta prie didžiausią perspektyvą pagal saulės energijos išteklius turinčių vietovių. Taigi šiame krašte vystyti projektus, susijusius su saulės energetika, yra ypač palanku.

Lietuvos Respublikos  aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą iki š. m. balandžio 30 d. 15.45 val. teikti paraiškas dėl saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose, tad ir kurorto gyventojai kviečiami pasinaudoti šiomis galimybėmis, prisidėti prie klimato kaitos krizės stabdymo bei diegti efektyvesnius, mažiau energijos naudojančius sprendimus. Daugiau informacijos www.apva.lt