Didžiulė pagarba organų donorui skatina eiti donorystės keliu

Šiauliai

Respublikinės Šiaulių ligoninės archyvo nuotr.

Zita KatkienėŠaltinis: Etaplius.lt

323374

Respublikinė Šiaulių ligoninė, būdama praėjusiais metais Lietuvoje veiklą pradėjusio Kauno- Šiaulių Donorystės paslaugų koordinavimo centru, (Regiono mirusio suaugusio žmogaus audinių ir organų donorystės paslaugų koordinavimo centrai / RDPKC), padeda ligoninės gydytojams identifikuoti potencialų donorą, kalbėtis su mirusiojo artimaisiais, gauti jų sutikimą, paruošti ir išlaikyti donoro organus gyvybingus ir tinkamus transplantacijai. Minint Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną, kuri minima kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį, siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes. RŠL Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gabrielė Slunksnienė, būdama organų donorystės koordinatorė ligoninėje, dažnai tampa liudininke antro gyvenimo šanso, kurį paciento artimieji gali dovanoti ne tik savo artimajam, bet ir visai nepažįstamam sunkiai sergančiam žmogui.

Kilnus žingsnis – donorystė

Kasmet Respublikinėje Šiaulių ligoninėje parengiami organų donorai. 1922 metais ligoninėje parengti 6 organų donorai. Praėjusiais metai buvo trys, o šiais metais per devynis mėnesius parengti keturi organų donorai. Viso per pastaruosius trejus metus sunkiai sergančių žmonių gydymui paaukoti 23 inkstai, trys širdys, 8 kepenys, 18 ragenų, 3 plaučiai.

Tad net ir nustačius smegenų mirtį ne visada paciento gyvenimas baigiasi. „Jei pacientas bus ruošiamas donorystei, nustačius smegenų mirtį palaikomos organizmo funkcijos ir užtikrinamas paimamų organų veikla“, - pasakoja gydytoja apie antrą gyvenimą, kurį paciento artimieji gali dovanoti kitiems.

Ne kiekvienas smegenų mirtį patyręs pacientas gali tapti organų donoru. Absoliučia kontraindikacija yra paveldimos ligos, išplitusi onkologija ir daug kitų sveikatos sutrikimų. Pagrindinė kontraindikacija – paties paciento anksčiau išreikštas pasirinkimas sutikti ar nesutikti būti organų donoru bei artimųjų nesutikimas.

Budinčio gydytojo šioje situacijoje laukia dar viena sunki užduotis – pokalbis su paciento artimaisiais. Ne kartą šis pokalbis teko ir anesteziologei reanimatologei Gabrielei Slunksnienei. Nelengvas pokalbis su artimaisiais pradedamas prieš pirmą konsiliumą, kai aptariama visa bendra paciento būklė: kas buvo taikoma, kokios tokios išeities priežastys, užsimenama apie donorystės galimybę ir prašoma artimųjų pagalvoti apie tai. „Kai jau yra patvirtinama smegenų mirtis, prašoma artimųjų galutinio atsakymo – sutinka ar nesutinka aukoti organus donorystei“, - pristato gydytoja G. Slunksnienė pokalbio eigą, kurią gydytojams rekomenduoja ir psichologai.

Artimųjų būna įvairios reakcijos: vieni nori pasitarti su kitais artimaisiais, nori pagalvoti. Būna, kad iš karto pasako „ne“. Gydytojai tuomet dar aiškinasi atsisakymo priežastis, stengiasi suprasti, ką galvoja netekties skausmo ištikti žmonės. „Niekas, nespaudžia artimųjų, nes rinktis šį garbingą kelią yra laisva valia, gali būti tik laisvanoriškas apsisprendimas“, - patikina gydytoja.

Yra ligoninėje buvę, kad potencialus donoras buvo įgijęs Organų donoro kortelę, bet ir tokiu atveju vis tiek kalbamasi su artimaisiais, ir galutinis sprendimas yra jų. Būna, kad žmogus apsisprendė ir gavo Organų donoro kortelę, bet apie tai neinformavo artimųjų, tačiau kai pats žmogus yra išreiškęs norą donuoti organus, artimiesiems būna lengviau apsispręsti.

Būsimam donorui – dėmesys

Jei artimieji nesutinka – nutraukiamos visos procedūros ir konstatuojama paciento mirtis. Jeigu artimųjų atsakymas teigiamas, toliau tęsiamas donorystės procesas. Budintis gydytojas bendradarbiauja su artimaisiais, nes jis dirba su pacientu ir turi daugiausia informacijos apie pacientą, ir artimieji pasitiki. Gydytojas, jeigu yra poreikis, gali informuoti artimuosius apie galimybę pacientui kviesti kunigą ar ligoninės kapelioną, kuris suteikia ligonio sakramentą.

Nustačius smegenų mirtį, daug dvasinių jėgų reikalaujančiu pokalbiu su artimaisiais nesibaigia budinčio gydytojo rūpesčiai. Būsimajam donorui toliau skiriami medikamentai, kuriais palaikoma kraujotaka, kvėpavimo funkcija, inkstų veikla – tęsiamos visos medikamentinės procedūros, būtinos palaikyti organų veiklą. Tęsiama dirbtinė plaučių ventiliacija, užtikrinama, kad būtų pakankamas cirkuliuojančio kraujo tūris, lašinami skysčiais, tęsiami vaistai. Jei prieš tai buvo skirtas antibiotikas, jis toliau tęsiamas. Palaikoma kardiovaskulinės sistemos veikla, palaikyti glikemiją, užtikrinama, kad skysčių balansas, elektrolitų balansas būtų kiek galima arčiau normos ribų.

Budinčiam gydytojui tenka ne tik darbas su pacientu, bet ir daug organizacinių rūpesčių. Būtina tolimesnius veiksmus suderinti su Transplantacijos biuru bei ligoninės donorystės koordinatoriumi. Siunčiami mėgintuvėliai su kraujo mėginais į Vilnių, Transplantacijos biuras organizuoja atvykstančias chirurgų, anesteziologų komandas. Jei donuojama širdis ir komanda atskrenda sraigtasparniais – organizuojamas transportas, kuriuo nuo malūnsparnio nusileidimo vietos medikų komanda parvežama į operacinę.

Pacientui – didžiulė pagarba

Jau atvykdama chirurgų komanda žino, kokius organus išsiveš. Jei širdis netinkama donorystei, komanda atvyksta savo transportu iki ligoninės. Medikai atsiveža savo instrumentus, organų gabenimo konteinerius.

Darbas operacinėje taip pat priklauso nuo to, kokie organai bus naudojami donorystei. Iš negyvų donorų gali būti paimama širdis, plaučiai, kepenys, inkstai, kasa, ragenos. Kai yra išsivežama širdis, skaičiuojamos ne tik valandos, bet ir minutės, labai svarbus greitas atvykimas ir išvažiavimas, dėl to ir skrendama malūnsparniais. Kitiems organams yra ilgesnis laikas, tad juos galima parvežti automobiliais.

Ligoninės operacinėje atliekant eksplantaciją – organų paėmimą, dirba ne tik atvykusi chirurgų komanda. Ligoninės darbuotojai: slaugytojos, instrumentatorės taip pat dirba operacinėje ir tuomet, kai išimami organai. Kai atvyksta pasiimti širdies, kartu atvyksta ir anesteziologas, kuris tęsia plaučių ventiliaciją, palaiko kraujotaką. Būna, kad pasiimti organų atvyksta medikų komanda iš kitos šalies.

„Viso proceso metu labai svarbu atsižvelgti į patį pacientą, nes būtina išlaikyti didžiulę pagarbą mirusiam žmogui už tai, kad jis atiduoda savo organus. Tad su juo elgiamasi kaip su pacientu: prižiūrimas, tęsiant medicinos procedūras atliekami tie patys veiksmai, kaip ir su operuojamais gyvaisiais žmonėmis“, - sako gydytoja Gabrielė Slunksnienė ir su liūdesiu apgailestauja, kad šiuo atveju operacijos baigtis nulemta – organų paėmimą pabaigus, konstatuojama paciento mirtis. Kūnas yra sutvarkomas ir išoriškai jokių požymių, kad kažkas būtų paimta, nėra.

Ligoninės gydytojai, dalyvaujantys šiame darbe iki organų paėmimo, neturi jokios įtakos tam, kam bus paaukoti organai. Persodinant organus dirba visai kitos – transplantologų komandos, kurių laukia ypač sunkus darbas, neretu atveju prilygstantis stebuklui.

Šiuo metu transplantacijų Lietuvoje laukia beveik penki šimtai žmonių. Tarp jų: 133 – inksto, 99 – kepenų, 50 – širdies, 4 – plaučių, 3 – širdies-plaučių komplekso, 1 – kasos-inkstų komplekso, 167 – ragenų. Iš jų – 21 vaikas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt