Didžiosios metų šventės atneša ne tik linksmybių

Vilnius

Unsplash.com nuotr.

Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt

198382

Žiemos šventės ir paskutinės senųjų metų akimirkos daugumai primena jaukius pašnekesius su šeima, dangų raižančius fejerverkus, krykštaujančius vaikus prie žibančios eglutės, vaišėmis apkrautus stalus ir mandarinais kvepiančius namus. Tokiu metu arba ruošiamės priimti svečius, arba patys keliaujame paviešėti ir nuoširdžiai iš galvų metame visas blogas mintis. Vis dėlto linksminantis nereikėtų pamiršti, kad šis pasakiškas gerumo ir dosnumo laikotarpis yra ir ilgapirščių darbymetis bei pagausėjusių nelaimių metas.

Kam poilsis, o kam darbas

Draudimo bendrovių duomenimis, pranešimų apie vagystes žiemos švenčių laikotarpiu pasitaiko beveik ketvirtadaliu daugiau nei kitų kalendorinių švenčių metu. Greičiausiai taip yra todėl, kad gruodžio mėnesį šventinių dienų gerokai daugiau. Tokiu laikotarpiu daugelis keliauja aplankyti giminaičių ir draugų, o namai lieka tušti.

Ar egzistuoja geriausias apsaugos būdas?

Apie būdus apsisaugoti savo turtą nuolat kalbama daug ir nuobodžiai. Ko gero, visiems girdėtos galimybės įsirengti signalizaciją, susimontuoti šarvo duris ar įmantrius langų užraktus, o kur dar apsauginės žaliuzės, grotos ir seifai. Anot žalų eksperto, vieno, visiems tinkamo apsaugos recepto nėra: kad ir ko imsitės, tai padės tik pratęsti laiką ir galbūt išgelbėti tik dalį turto.

Šviesos danguje – ne tik džiaugsmas

Šventiniu laikotarpiu reikėtų nepamiršti apie fejerverkų ir gaisrų žalą. Kasmet žiniasklaida pasakoja istorijas apie dėl sprogusių petardų ar kitokių pirotechnikos gaminių patirtas nelaimes. Nors visi žino pagrindinę pirotechinikos taisyklę – naudoti gali tik blaivūs asmenys, – žiemos švenčių metu ji staiga pamirštama. Tada nukenčia ne tik žmonės, bet ir aplink esantis turtas.

Liūdniausia, kad tokiu atveju surasti kaltininką praktiškai neįmanoma, o gaisro žalos didžiausios ir skaudžiausios – sudegus stogui patiriami nuostoliai gali siekti net 30 tūkst. eurų.

Gaisras baisiau už vagis

Ne veltui sakoma, kad vagys, apsilankę namuose, bent sienas ir lentynas palieka, o ugnis išsineša viską.

Skaičiuojama, kad du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsakingo elgesio, o 10 proc. – dėl netvarkingų elektros įrenginių. Bet ar kada nors susimąstėme, ką esame padarę, kad gaisras mūsų namuose nekiltų?

Apsaugos nuo gaisro specialistai dažniausiai užduoda šiuos klausimus: ar žinome, kokiu telefono numeriu kviesti pagalbą, ar namuose įrengta tvarkinga elektros instaliacija, ar išvalyti dūmtraukiai, ar naudodami buitinius prietaisus vadovaujamės instrukcijomis, ar esame savo būstą apdraudę ir pan.

Už būsto apsaugojimą pirmiausia esame atsakingi patys. Turime įsitikinti, ar namuose įrengti automatiniai dūmų detektoriai, skleidžiantys garsinį signalą, ar turime bent du gesintuvus, kurie padėtų nuslopinti ar net užgesinti įsiplieskusią ugnį.

Ir maža žvakutė gali sukelti gaisrą

Net jei ir esame namuose, ypač švenčių metu, būtina įsitikinti, kad gaisro nesukels šventinės žvakės. Svarbu joms parinkti tinkamą vietą, kad nereikėtų per jas bandyti ko nors pasiekti, kad neprieitų maži vaikai ar gyvūnai.

Specialistai nepataria žvakių statyti ir ant palangių, šalia plevesuojančių užuolaidų, nes skersvėjis gali užmesti besiplaikstančią medžiagą ant žvakės. Ir, žinoma, jokiu būdu nepuoškite žvakutėmis kalėdinės eglutės ar nedekoruokite žvakių sausomis gėlėmis ar kitomis degiomis grožybėmis.

Sunkios ir stabilios žvakidės ar kitas nedegantis paviršius būtinas bet kuriai žvakei. Tiesa, negalima statyti žvakių šalia televizoriaus ar kitų prietaisų, nes gali plastikinis korpusas gali išsilydyti ir sukelti gaisrą.

Tarp dviejų degančių žvakių gali būti tik didesnis nei 10 cm atstumas, o virš jų, žemiau nei vieno metro aukštyje, negali būti jokių lentynų ar kitų paviršių.

Kad ir kokias apsaugos priemones įsigytumėte, svarbiausia – nepalikti degančios žvakės be priežiūros.

Dujos ir vanduo – dar vienas pavojus

Prieš išvykdami į svečius, įsitikinkite, kad užsukti visi vandens čiaupai ir sustabdytas vandens tiekimas, kad netyčia grįžę nerastumėte tyvuliuojančio ežero bute ir piktų kaimynų prie durų.

Be abejo, užsukite dujas, patikrinkite, ar dujų skirstymo prietaisai jų nepraleidžia, įsirenkite dujų apsaugos sistemą.

Taip pat sandariai uždarykite langus, balkono duris, išjunkite visus prietaisus, informuokite kaimynus, kad išvykstate kuriam laikui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt