Didžioji dalis opozicijos KT verdikto dėl Stambulo konvencijos nesureikšmina: būtinybės ratifikuoti – nėra

bns seimasl
Lietuva
BNS/Fotobanko nuotr.
Benas Brunalas, Augustė Lyberytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš. Partijos lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, nepaisant to, jog nėra prieštarų Konstitucijai, nevienareikšmiškai vertinama konvencija gali tapti įrankiu ir toliau griauti tradicines vertybes.

Savo ruožtu ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“ kartoja – būtinybės ratifikuoti Stambulo konvenciją nėra, mat, joje numatytos nuostatos jau yra perkeltos į nacionalinės teisės aktus.

Tuo metu Seimo kreipimąsi į KT rėmę socialdemokratai abejoja, ar ši teismo išvada gali esmingai paveikti klausimo skeptikų pozicijas. Todėl, teigia jie, neaišku, ar šioje kadencijoje konvencija bus ratifikuota.

R. Budbergytė: KT išvada veikiausiai nepakeis skeptikų nuomonės

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė, reaguodama į žinias iš KT, teigė dar nespėjusi detaliai susipažinti teismo išvada. Visgi, politikė teigė mananti, kad KT sprendimas gali būti tam tikru postūmiu klausimo skeptikams.

„Tai gali būti tam tikras postūmis, nes Konstitucija yra svarbus dalykas. Kai žmonės žino, kad nėra to prieštaravimo, galbūt gali ramiau pakelti ranką „už“ – kad reikia ratifikuoti“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Tačiau esminių pasikeitimų Seimo narių pozicijose R. Budbergytė nesitiki.

„Postūmis nėra tiek didelis, kiek tikrai būtų pritarta ratifikavimui“, – teigė frakcijos seniūnė.

„Jų galvose, kaip sakoma, yra baimė, kad gali ateiti kažkokie kiti dalykai, kuriems jie dar nėra subrendę ir nepribrendę“, – pridūrė ji.

S. Skvernelis: tai nieko nekeičia

Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis KT sprendimo nesureikšmino. Kaip Eltai teigė ekspremjeras, jo pirmininkaujamai partijai bei kolegoms Seime toks teismo išaiškinimas nieko nekeičia – nėra poreikio ratifikuoti Stambulo konvenciją.  
„Mes manome, kad visos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę ir nematome prasmės dar kažką daryti. Dabar kažkas turi tai pateikti ratifikavimui, o Seimas apsispręs“, – sakė S. Skvernelis.

„Mes nepalaikėme kreipimosi į teismą. Konvencija skirta kovai su smurtu – jos nuostatos ne tik yra perkeltos į mūsų nacionalinę teisę, bet ir įgyvendintos. Tai padaryta skirtingai nuo kitų valstybių, kurios ratifikavo, bet nieko nepadarė“, – sakė S. Skvernelis.

R. Karbauskis įžvelgia liberalų klastą

Tai, kad toliau nepalaikys Stambulo konvencijos, tvirtino ir praėjusiame Seime su S. Skverneliu ranka rankon dirbęs „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Tiesa, politikas tokį sprendimą argumentavo ne tik įsitikinimu, kad Lietuvoje jau viskas yra padaryta sprendžiant smurto prieš moteris problemą, tačiau ir ideologiniais argumentais.

LVŽS pirmininko manymu, verdiktą pateikęs KT neatkreipė dėmesio į tai, dėl ko politikai labiausiai nesutaria – kaip šią konvenciją vertinti vertybiniame kontekste.

„Konvencijos vertinimo skirtumai Seime yra. Mes negalime to ignoruoti, tad negalime pasakyti: ačiū, Konstitucinis Teisme, dabar viskas išaiškinta. Juk kitą dieną ateis liberalai, jei Stambulo konvencija bus ratifikuota, ir pasakys: dabar reikia daryti tai ir tai“, – Stambulo konvenciją tarsi su Pandoros skrynia lygindamas kalbėjo R. Karbauskis.

„Konvencijos reikia tik liberaliai daliai politikų, kurie mato tik LGBT bendruomenės interesus. Tad Stambulo konvencija gali būti naudojama pagrindžiant visai kitus sumanymus nei sakoma“, – sakė R. Karbauskis.

„Lietuvoje įstatymai veikia, esame gerus įstatymus priėmę ir jie veikia, gina moteris. Nesuprantu, kaip konvencija pakeis moterų padėtį“, – apibendrino jis.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Parlamento kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimui teiktą nutarimo projektą pasirašė ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei tuometė socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Visgi kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.
Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę paragino ir nevyriausybinės organizacijos.

Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.