Didžiausias Pusiaukelės namų gyventojų iššūkis – susirasti darbą

Šių metų pradžioje Šiauliuose atidaryti Pusiaukelės namai – atviro tipo bausmės atlikimo vieta – jau turi aštuonis gyventojus. Iš viso 20 nuteistųjų galinti priimti įstaiga – šeštoji Lietuvoje: taip pat yra ir Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Pravieniškėse bei Panevėžyje. Kuo naudingas šis populiarėjantis bausmės atlikimo metodas ir kaip gyvena Šiaulių aštuonetukas, pasakoja Skaistrė Andrulienė, resocializacijos specialistė, atliekanti Resocializacijos skyriaus viršininkės funkcijas.

Atnaujinti socialinius įgūdžius

Pusiaukelės namai įrengti Zoknių mikrorajone, Aerouosto gatvėje, buvusiose Lietuvos transporto saugos administracijos patalpose. Anksčiau, 2014-aisiais, svarstyta juos įrengti A. Mickevičiaus gatvėje, miesto centre, tačiau sulaukta aršaus aplinkinių gyventojų pasipiktinimo. Dabar įstaiga įrengta atokiau, o S. Andrulienė teigia, kad jokių skundų iki šiol negirdėjo: „Aš visada sakau, kad miesto centre yra kalėjimas. Čia, šalia mūsų, yra tik kareivinės ir bendrabutis, nepasižymintis gera reputacija. Su neigiamais žmonių įvertinimais nesusidūrėme.“

Šiandien Pusiaukelės namuose yra jau aštuoni gyventojai. „Dalis jų atėjo iš ūkio aptarnavimo būrio kalėjime. Likus tam tikram laikui iki bausmės pabaigos, buvo perkelti į atviras patalpas. Jiems turbūt lengviau – jie negyveno kamerų tipo patalpose, nebuvo tokie izoliuoti. Bet čia gali dirbti, patys ieškosi darbų, gaminasi maistą. Jiems suteiktas visiškas savarankiškumas. Jie vis dar yra nuteistieji, atliekantys bausmę, bet, aišku, sąlygos čia visai kitokios“, – kalba moteris.

Vadinamuosiuose Pusiaukelės namuose gyvenantys nuteistieji gali dirbti bei mokytis, aplankyti artimuosius, tačiau turi nustatytą dienotvarkę ir privalo nakvoti įstaigoje. Jie kartu gyvena, tvarkosi, rūpinasi savimi: apsiperka, gamina valgyti, skalbiasi rūbus. „Ateina motyvuoti žmonės, o socialiniai įgūdžiai čia tikrai geriau vystomi nei kalėjime“, – sako S. Andrulienė.

Žmogui, kalėjime praleidusiam, pavyzdžiui, dešimt metų, dažnai reikia pagalbos atnaujinti socialinius įgūdžius. „Prabuvus vienoje patalpoje tarp keturių sienų, trūksta net bendravimo: žmogus kalėjime bendrauja tik su kitais kaliniais ir darbuotojais. Darbo paieška, registracija pas gydytoją, išėjus į laisvę, yra iššūkiai. Net ir mobilieji telefonai. Pirmuosius žingsnius čia, Pusiaukelės namuose, padeda žengti socialinis darbuotojas, specialistė“, – pasakoja resocializacijos specialistė.

Atranka paprastesnė

Kituose miestuose norinčiųjų pasigerinti gyvenimo sąlygas ir apsigyventi tokio tipo įstaigose yra daug – net susidaro eilės. Kadangi Šiauliuose Pusiaukelės namai atidaryti neseniai, jie dar nėra iki galo užpildyti. „Laukiame atvykstančių ir iš kitų miestų. Trunka įforminimas, dokumentų parengimas – tai nėra vienos dienos sprendimas: reikia įvertinti, paruošti dokumentus“, – aiškina pašnekovė.

Atrodytų, kad turėtų būti itin griežta nuteistųjų atranka, tačiau, pasak Skaistrės, anksčiau ji buvo dar griežtesnė: pasikeitus Bausmių vykdymo kodeksui (BVK), įsigaliojo nauja teisinė bazė ir procesas supaprastėjo. „Anksčiau įsivaizdavome, kad į Pusiaukelės namus turi būti perkelti tie asmenys, kurie neturi drausminių nuobaudų, yra geri, kaip aš sakau – nebedaug iki angelo. Šiandien, pasikeitus BVK, reintegracijai perkeliame tuos asmenis, kuriems to labiausiai reikia“, – pasakoja vadovė. Dabar Pusiaukelės namuose gali apsigyventi net ir griežčiausias laisvės atėmimo bausmes gavę nuteistieji.

Atrenkant asmenis perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, įvertinamas nuteistojo ilgesys pastaruoju metu, t. y. apie vienus metus, taip pat turi būti ženkliai mažėjanti rizika: yra speciali metodika, kuria naudojasi kvalifikuoti darbuotojai, baigę specialius vertinimo ta metodika mokymus. Atsižvelgiama į ankstesnius nusižengimus, net ir padarytus paauglystėje, teistumus, priklausomybes, piniginių lėšų disponavimą, žalas. Tarp vertintojų būna ir psichologas. Be to, Pusiaukelės namuose apsigyventi gali tik tie, kuriems iki bausmės atlikimo pabaigos liko ne daugiau kaip dveji metai, gali būti ir keli mėnesiai, o vienas gyventojas bus paleistas šiomis dienomis – sulaukė lygtinio paleidimo.

Iššūkis įveiktas

Per mėnesį nuo apgyvendinimo nuteistieji privalo susirasti darbus. „Tai yra labai sudėtinga. Jie negali slėpti, kad yra nuteistieji. Faktas, kad tie žmonės dažniausiai neturi kvalifikacijos, darbo patirties, taigi, ir darbas būna nekvalifikuotas, pavyzdžiui, pagalbinio darbininko“, – sako Skaistrė.

Visgi iki šiol visiems Šiaulių pusiaukelės namų gyventojams darbus susirasti pavyko. „Visi aštuoni susirado per tris savaites. Iš pradžių buvome lengvoje panikoje, galvojome, kaip čia bus. Eina į pokalbį, grįžta – negavo, eina į pokalbį, grįžta – negavo, – prisimena resocializacijos specialistė. – Likome iš gerosios pusės nustebinti. Aišku, mes ieškome darbo pagal kvalifikaciją, kur geriau moka, o jie didelio pasirinkimo neturėjo. Pavyzdžiui, nuėjo į baldų gamybos įmonę, prie statybos darbų.“

Moteris pasakoja, kad į tą mėnesio terminą žiūri lanksčiai: „Kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet jeigu nuteistasis dėjo pastangas ir tai ne nuo jo priklauso, kad darbo nerado, tą mėnesį būtų galima pratęsti. Negalime iš žmogaus atimti galimybės, jei tai yra ne jo kaltė: jis deda pastangas, ieškosi, eina į pokalbius, bendrauja telefonu.“

„Jiems malonu, kad jais pasitikime“

S. Andrulienė sako, kad su kitokiomis problemomis nesusidūrė. „Kol kas viskas klostosi gražiai. Vienintelis iššūkis – darbo paieška. Tikrai buvome sunerimę ir galvojome, kaip padėti, ką daryti. Situacija išsisprendė ir dabar viskas gerai“, – kalba ji. Įstaigos gyventojai taip pat turi galimybę mokytis, tačiau kol kas gyventojų prioritetas – darbas. „Yra galvojančiųjų įgyti tam tikrą kvalifikaciją, tikrai yra tokia galimybė. Mokslo įstaigos juos priima“, – sako moteris.

Džiugina, kad dabartiniai Pusiaukelės namų gyventojai sutaria gerai ir yra patenkinti geromis sąlygomis. Penki iš aštuonių ir kalėjime, ūkio aptarnavimo būryje, gyveno ir dirbo kartu, taigi, buvo vienas prie kito pripratę. Anot įstaigos vadovės, visi gyventojai susirenka, dienotvarkėje numatytu laiku kartu gamina valgyti, neseniai kepė pyragus: „Vieni iš kitų mokosi, gal receptais pasidalija – jiems dabar to reikia.“

„Labai džiaugiamės tuo pokyčiu, kurį pamatėme. Galvojome, kaip bus: o jei susipyks, kils nesutarimų, nesilaikys dienotvarkės? Juk visko gali būti. Kai jie atvyko, pamačiau visiškai skirtingus žmones, nei buvo kalėjime: laimė, pasitikėjimas savimi. Juk suteikėme galimybę ne tik save realizuoti, prisiminti ar išmokti socialinių įgūdžių, bet ir suteikėme pasitikėjimo. Jiems malonu, kad jais pasitikime“, – dalijasi S. Andrulienė.