Didžėjaujantis vaikų chirurgas

Didžėjaujantis vaikų chirurgas
Šiauliai
Gretos Gedminaitės nuotr.
Asta Šiukšterienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Savaitraštis „Etaplius“

Šiauliams pasisekė. Taip galima sakyti, kai jaunas, gabus ir perspektyvus specialistas grįžta dirbti į gimtąjį kraštą. Iš Kuršėnų kilęs trisdešimtmetis Benediktas Jonuška jau antrą mėnesį dirba vaikų chirurgu Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje. Medikas, vietoj sostinės šiuo metu pasirinkęs Šiaulius, taip tikisi išlošti daugiau laiko šeimai, sau mato profesinio augimo galimybę, o Šiaulių chirurgijai – daugiau laparoskopijos paslaugų.

Iš sostinės į Šiaulius

Po ilgų medicinos studijų ir rezidentūros B. Jonuška su šeima priėmė netipišką ir gana kardinalų sprendimą – atsisakyti karjeros sostinėje ir kraustytis gyventi bei dirbti į Šiaulius.

Tiesą sakant, jauna šeima tokio plano nebuvo numačiusi: su dviem mažais vaikais kūrėsi namuose šalia Vilniaus, abu sutuoktiniai ten turėjo darbus.

Bet viskas pakrypo lyg savaime. Likus pusmečiui iki rezidentūros pabaigos, pradėjo dirbti rezidentu ligoninėje ir tie mėnesiai darbo centre kartu su kitais vaikų chirurgais leido susipažinti bei pritraukti jauną mediką dirbti Šiauliuose.

„Pradėjome šnekėtis, sutapo mūsų mintys apie darbus, apie ateitį. Kita vertus, kažkokių panašių lygiaverčių pasiūlymų nebuvo, o Šiauliuose – puikios galimybės tobulėti kaip specialistui. Profesionaliam augimui čia puikios sąlygos – turėjau pusmetį tuo įsitikinti, nes nuo vasario dirbau Moters ir vaiko klinikoje kaip gydytojas rezidentas ir galėjau susipažinti, pamatyti, kaip kas vyksta“, – apie netikėtai pasikeitusį karjeros startą sako Benediktas.

Šiauliai surinko daugiau pliusų

„Reikėjo daug ką apsvarstyti, ypač su šeima. Natūralu, kad gaila buvo parduoti ir palikti tuos namus, kuriuos kūrėme, juolab kad mano žmona Vilė – vilnietė. Bet ji nuostabi moteris ir viską kartu susėdę dėliojomės, apsvarstėme. Turime bendrų tikslų, kurių abu siekiame. Saugus gyvenimas yra siekiamybė, bet kol jauni, reikia naudotis visomis galimybėmis. Su šeima nutarėme, kad Šiauliai dabartiniam etapui geriausia vieta, juolab kad žmona gali dirbti nuotoliu, o vaikai dar maži. Kita vertus, Šiauliai – gerai pažįstamas miestas ir ligoninė pažįstama, nes čia ir vasaros praktikos buvo atliekamos, ir pusmetis internatūros“, – apie bendrą šeimos sprendimą sako vyras.

Pasak Benedikto, gyvenimas sostinėje turi savų pliusų ir savų minusų, o Šiauliuose kitokių privalumų yra. Tad, sudėliojus pliusus ir minusus, buvo pasirinkti Šiauliai. Bent jau artimiausiems keleriems metams, kol vaikai pradės lankyti mokyklą.

„Miesto infrastruktūra patogi, paprastesnis susisiekimas, tai lieka daugiau laiko šeimai, laisvalaikiui. Dabar mums atsiveria naujas lapas, naujos galimybės – ne tik mano, bet ir žmonos. Dabar Šiauliai – trejiems metams, o paskui bus matyti. Jei matysime, kad čia ta vieta, kur vaikams puiku augti, o mums profesine prasme tobulėti, tai gal apsistosime ir ilgesniam laikui“, – viltį palieka šiauliečių jau spėtas pamilti vaikų chirurgas B. Jonuška.

Beje, Šiauliai jauniems specialistams (tų sričių, kurių itin trūksta) pritraukti turi įvairių paskatų – kad ir vienkartinė įsikūrimo išmoka, kuriai prašymą Šiaulių m. savivaldybėje yra pateikusi ir Jonuškų šeima.

Profesinis potencialas

Didžiausiu svareliu pasirinkimo svarstyklėse tapo profesinio tobulėjimo galimybė, kurią jaunam specialistui išsyk pasiūlė Respublikinė Šiaulių ligoninė.

„Vilniaus ir Kauno ligoninės yra vedančios ligoninės Lietuvoje ir suprantama, kad visi po rezidentūros nori likti ten. Bet aš, kaip jaunas chirurgas, suprantu, kad reikia kuo daugiau būti operacinėje ir kuo daugiau operuoti, kuo daugiau matyti pacientų, prisiimti daugiau atsakomybių. Vilniuje to nebūtų. Tik po keleto metų priėmime galėtumei patekti į skyrių. O Šiauliai išsyk pasiūlė sąlygas ir net suteikė galimybę įnešti savo pokyčių“, – sako B. Jonuška.

Jaunas vaikų chirurgas turi idėjų, kuo ir pats galėtų būti naudingas tiek medikų bendruomenei, tiek pacientams.

„Šiauliai auga ir vejasi Lietuvos lygį, o jei pavyks prie to prisidėti, bus labai šaunu. Šiauliuose specialistai yra nuostabūs. Bet pagal statistiką, palyginus su kitų Lietuvos ligoninių rodikliais, čia dar mažai taikoma minimaliai invazyvi chirurgija, t. y. laparoskopinė chirurgija, kuri yra vaikų chirurgijos ateitis ir plačiai taikoma, sergant tam tikromis ligomis, tokiomis kaip apendicitas. Tai čia ta sritis, kur galėčiau įnešti savo dalį. Taip pat labai svarbu aptarnavimo, komunikavimo tiek su pacientais, tiek su kolegomis kultūra – irgi matau potencialą prisidėti“, –
entuziastingai nusiteikęs B. Jonuška.

Vaikų chirurgija labai plati sfera, pradedant nuo traumatologijos, baigiant sudėtingų ligų vidaus organų operacijomis. B. Jonuškos gebėjimai apima ją visą, bet labiausiai jis pasiryžęs specializuotis pilvo srities chirurgijoje: „Tas pats chirurgas gali ir apendicitą išoperuoti, ir lūžį atstatyti. Norma yra labai plati, visko tobulai mokėti neįmanoma. Todėl mane labiausiai domina pilvo chirurgija ir urologija, laparoskopinė chirurgija ir toje srityje noriu tobulėti“.

Pasak B. Jonuškos, adaptacija Šiauliuose praėjo labai sklandžiai. Jam itin patinka dinamiškas darbas ir draugiški bei profesionalūs patyrę kolegos, kurie itin palaiko naujoką.

„Šiaulių vaikai labai gerose rankose. Todėl man gera dirbti tarp patyrusių kolegų, kuriais galiu pasitikėti, jų padrąsinimas, palaikymas skyriuje, daug šiltų, nuoširdžių žmonių, su kuriais malonu bendrauti. Todėl čia jaučiuosi saugiai, jaučiuosi savas ir toje vietoje, kur norėčiau būti. Todėl jaučiu, kad viskas bus gerai ir Šiaulių nenuvilsiu“, – apie sklandžią darbo pradžią sako jaunasis Šiaulių chirurgų kolega.

 

Chirurgija socialiniuose tinkluose

B. Jonuška, nors neseniai pradėjęs medicinos praktiką, pacientų jau yra atpažįstamas socialiniuose tinkluose kaip „Vaikų chirurgas“. Šią profesinę paskyrą jis aktyviai veda jau keletą metų ir turi nemažai sekėjų ir gerbėjų. Sudėtingi medicininiai dalykai parašyti paprastai ir suprantamai – labai patrauklūs pacientams, todėl jie noriai įsijungia į diskusijas, pateikia daug klausimų, dalijasi asmenine patirtimi.

Tokiu inovatyviu bendravimu B. Jonuška išsiskiria iš tų kolegų, kurie apsiriboja tik formaliais kontaktais kabinete, skyriuje ar operacinėse. Pasak specialisto, kaip pati medicina, taip ir bendravimo su pacientais kultūra labai stipriai juda į priekį, o socialinė medija – puikus įrankis kažką keisti.

„Matau prasmę visuomenės švietime, nes, kaip buvo minėta vienoje konferencijoje, Lietuvoje medicininio išsilavinimo vidurkis – 7–8 klasė. Todėl jei mano įrašai padės bent vienam vaikui ar išgelbės gyvybę, tai tikrai verta ir tikslas bus pasiektas“, – šviečiamojo darbo prasmę mato B. Jonuška.

Profesionalų komunikavimas su klientais socialiniuose tinkluose tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse tampa vis didesnis. Ir tai daroma ne dėl populiarumo, o dėl švietimo ir kuo patikimesnio ryšio.

„Dabar tokie laikai, kai nebeužtenka būti geru gydytoju ir visi žinos tave, pas tave eis. Šiais laikais labai daug informacijos, žmonės sutrinka ir eina per gydytojus, nežinodami, kuo pasitikėti, ir ieškodami vienos, antros ir trečios nuomonės. Todėl ryšio kūrimas turėtų prasidėti ne tik įžengus į kabinetą, o gerokai prieš tai. Tai man padeda kaip specialistui, o žmonėms ramiau, kai jie žino, pas ką eina, ir pasitiki gydytoju, įžengę į kabinetą“, – įsitikinęs B. Jonuška.

 

Muzikuojantis chirurgas

Dar viena B. Jonuškos veikla daugelį itin nustebina – jis yra didžėjus BeLeo. Nors dėl savo muzikinio hobio jis kartais sulaukia replikų, stengiasi nekreipti dėmesio, nes hobiai gali būti įvairūs, o skirtingos veiklos – medicina ir muzika – jam padeda išlaikyti emocinį balansą.

„Vakaruose labai natūralu, kad tu nusivelki baltą darbinį chalatą ir eini į hobį lyg į naują darbą ir atsipalaiduoji. Manau, ir pas mus pamažu tas turėtų prigyti. Kita vertus, man tai labai padeda išlaikyti pusiausvyrą. Juk į ligoninę atvažiuoja žmonės ne su pačiomis geriausiomis emocijomis, jiems ką nors skauda, o renginiuose žmonės – linksmi. Tai didžėjaus veikla man padeda atsipalaiduoti nuo streso, o ligonėje galiu pailsėti po renginių šurmulio“, – nuomonių stereotipus neigia medikas.

Muzikinė veikla kaip hobis vaikino gyvenime atsirado studijų metais, gyvenant su didžėjaujančiu kambarioku. Tai studentams leisdavo ir atsipalaiduoti, ir užsidirbti išlaidoms.

„Studijų metais muzika ir krepšinis buvo tie hobiai, kurie leisdavo pailsėti nuo studijų, nes būdavo žvėriški informacijos kiekiai. O paskui iš to hobio išsirutuliojo gana rimta veikla, kuri studijų metais buvo (ir dar yra) neblogas papildomas finansinis šaltinis. Tai prisidėjo prie šeimos, būsto, kelionių biudžeto, kokio negalėjau užtikrinti vien iš mediko algos“, – apie alternatyvią kūrybišką veiklą sako B. Jonuška.

Beje, šio miesto naujakurio dėka šiauliečiai gali kartu mėgautis DJ BeLeo muzika – ketvirtadieniais vienoje iš šiaulietiškų radijo stočių jis turi autorinę laidą „Sunny Vibes“.