„Didmiesčių niekada nemėgau“

Širvintos

Andželika BagočiūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

40416

Turbūt ne vienas artimas Loretai Paliukėnienei žmogus patvirtintų, kad vienas jos būdo bruožų – pastovumas. „Tikra tiesa, niekada nemėgau blaškytis, – patvirtina Loreta ir šypsodamasi priduria, – mano tėvai jaunystėje nebuvo sėslūs, o aš tuo nepasižymiu.“

Foto galerija:

Loreta gimė Kupiškio rajono Kindurių kaime, bet nelabai tas vietas prisimena, nes ją dar visai mažą tėvai išsivežė į Molėtų kraštą. Kai jai buvo šešeri, tėvai atvažiavo į Širvintų rajoną. Tuometiniame Dzeržinskio vardo kolūkyje abu specialistai gavo darbus, apsigyveno Puorių kaime. „Nelabai ir nutolau nuo Puorių, – pasakoja Loreta. – Gyvenu gretimame Kantrimiškių kaime, man čia labai patinka.“

Loreta mokėsi Kielių pradinėje mokykloje, vėliau baigė Širvintų vidurinę. Įstojo į tuometinį Vilniaus kooperacijos technikumą (dabar tai – kolegija) ir tapo finansininke. – – Patiko skaičiai?

– Nebuvo ypatingo potraukio tiems skaičiams, – juokiasi moteris. – Su drauge planavom rinktis vadybos studijas, ruošėmės egzaminams. O kai nuvažiavom su dokumentais, sužinojom, kad į buhalterius priima be egzaminų. Tai ir pasirinkom lengvesnį variantą. Egzamino gali ir neišlaikyti, o čia jau esi garantuotas.

Loretą, beje, mokytis siuntė Širvintų vartotojų kooperatyvas (dabar – „Veivera“), todėl po baigimo atėjo čia dirbti. Ir tebedirba iki šiol, kitais metais minės darbo trisdešimtmetį. Dar vienas patvirtinimas apie jos pastovumą.

– Negi niekada nekilo noras keisti darbovietės?

– O ką jau čia laimėsi besiblaškydamas? – klausia Loreta. – Dirbti reikia visur. „Veiveros“ kolektyvas darnus, vadovai rūpinasi darbo sąlygų gerinimu. Taip pat ir laisvalaikiu. Kasmet turim galimybę nuvykti prie jūros. „Veivera“ ten turi įsigijusi keletą kambarių, yra kur apsistoti neišleidžiant „žvėriškų“ pinigų. Keletą kartų mąsčiau apie darbo paieškas, bet tik tais atvejais, kai pasklisdavo kalbos apie etatų mažinimą. Kalbos nutildavo ir mano planai likdavo neįvykdyti.

Loreta Paliukėnienė buvo viena pirmųjų globėjų, išauginusi mamos paliktą mergytę.

– Čia jau visi laurai priklauso mano vyrui Žydrūnui, – aiškina moteris. Likimas neapdovanojo mūsų tėvystės džiaugsmais, todėl vyras vienu metu ėmė labai rimtai šnekėti apie globą ar įsivaikinimą. Neprieštaravau ir aš, bet pasiginčyti teko, nes aš norėjau berniuko, o Žydrūnas mąstė tik apie mergaitę. Teko man nusileisti, – juokiasi pašnekovė. – Todėl ,kai sužinojom apie Širvintų ligoninėje paliktą mergytę, nebedvejojom. Taip keturių mėnesių Agnytė atsidūrė mūsų namuose.

Šiandien Agnė jau suaugusi mergina, studijuojanti kolegijoje. Toje pačioje, kurią kažkada baigė ir Loreta. Abu su Žydrūnu rečiau įdukrą mato ir labai jos pasiilgsta.

Be tiesioginio darbo Loreta daug laiko skiria visuomeninei veiklai, savanorystei nevyriausybinėse organizacijose. Be gero finansininko apsieiti neįmanoma. O kad Loreta puiki finansininkė, įrodo ir jos pasakojimas:

– Norėjau atsisveikinti su viena organizacija, susimažinti darbo krūvį. Nepavyko. Aš vis rašiau atsistatydinimo prašymus, pirmininkas juos vis plėšė, kol, galų gale, nusileidau. Kiek galima ginčytis?

Darbdaviai pasitiki Loreta. Kalbinti jie vieningai pasakojo, kokia pareiginga, atsakinga ir be galo sąžininga yra ši moteris. „Jai patikėčiau ir savo pinigus, – pasakė viena nevyriausybinės organizacijos vadovė ir įkūrėja. – Džiaugiuosi, kad ji yra mano komandos narys.“

Loreta Paliukėnienė yra viena aktyviausių Avižonių kaimo bendruomenės narių. Ji neatsisako dalyvauti renginiuose, talkose. Šiemet ji parašė projektą ir gavo Žemės ūkio ministerijos paramą Avižonių kapelos dalyvių drabužiams atnaujinti.

Pati Loreta jau nemažai metų dainuoja kapeloje. „Beje, pirmiausia vos kapelai susikūrus, ten prisijungė Žydrūnas ir Agnė. Vyras muzikavo, dukra dainavo, o aš buvau tik žiūrovė, – juokiasi Loreta. –Bet, kai vyras įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju, dalyvauti nebeliko galimybės, jis pasitraukė. Kai pradėjo mokytis Vilniuje, kapelą paliko ir Agnė. O aš kažkaip netyčia vieną kitą kartą padainavau ir nieko rimto negalvojau. Kai pradėjo siūti drabužius, man tiesiog liepė eiti matuotis. O kai yra drabužiai, tai kas belieka? Tik dainuoti,“ – linksmai baigia pasakojimą Loreta.

– Visuomeninė veikla atima nemažai laiko. Ar vyras nereiškia nepasitenkinimo?

– Iš pradžių buvo visko. Bet laikas daro savo, teko priprasti, – šypsosi Loreta. – Pamatė, kad aš kitaip negaliu ir prisitaikė. Pasistengus dėmesio užteks visiems ir viskam.

Loreta myli savo kraštą, džiaugiasi gyvenimu Kantrimiškėse ir tikina į nieką jo neiškeisianti. „Didmiesčių niekada nemėgau, net ir Širvintose gyventi nenoriu. Kaime man mieliausia,“ – sako veikli moteris Loreta Paliukėnienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt