Didmeninė elektros kaina per savaitę augo 37 proc.

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

ELTAŠaltinis: ELTA

303299

Pastarąją savaitę saulės elektrinėms ir vėl gerinus elektros gamybos rekordą, vėjo jėgainių generacija mažėjo. Būtent dėl pastarųjų įtakos gegužės 27–birželio 2 dienomis didmeninė elektros kaina šoktelėjo 37 procentais – elektros megavatvalandė (MWh) kainavo nuo 73 iki 99 eurų.

„Praėjusią savaitę didmeninė vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo daugiau nei trečdaliu. Pagrindinė priežastis – nurimus vėjui daugiau nei perpus sumažėjusi vėjo jėgainių generacija Lietuvoje. Kitose Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba mažėjo dar daugiau. Praėjusią savaitę buvo saulėta, tačiau didžiausią įtaką elektros kainai turi vėjo gamyba“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

„Saulės elektrinės pirmadienį dar kartą pagerino savo valandinės generacijos rekordą, kuris dabar siekia 996 MW. Aukšta saulės gamyba neturi didelės įtakos kainų pikams, kurie fiksuojami ryte ir vakare, kai išauga elektros suvartojimas. Taip pat pasibaigus pavasariniams potvyniams, stebima sumažėjusi hidroelektrinių generaciją Latvijoje – praėjusią savaitę ji mažėjo nuo 44 GWh iki 36 GWh. Dėl šių priežasčių augo importas į Baltijos šalis“, – pridūrė ji.

„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc., nuo 210 GWh iki 212 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 124 GWh elektros energijos, tai yra 25 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 165 GWh.

Praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos sugeneravo saulės jėgainės – 48 proc. Tuo metu vėjo elektrinės pagamino 19 proc. elektros energijos, hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.

Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 48 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 39 proc., nuo 118 GWh iki 164 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 29 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 19 proc., nuo 42 GWh iki 49 GWh. 92 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 8 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 7 proc. Lenkijos kryptimi ir 57 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt