Didieji prekybos tinklai teigia esą pasiruošę plonų plastiko maišelių apmokestinimui: kai kurie tikisi iki 50 proc. naudojimo sumažėjimo

Nuo liepos 1 dienos Lietuvos parduotuvėse nebeliks nemokamų plonų plastikinių maišelių – jie taps prekėmis ir bus apmokestinti. Tokiu būdu įgyvendinamas dar pernai Seimo priimtas sprendimas, kurio tikslas yra mažinti plastikinių maišelių naudojimą, kuris Lietuvoje yra didžiausias Europoje.

Prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ atstovai teigia, kad nuo liepos 1 d. lengvieji plastiko maišeliai kainuos 1 centą. Anot šių prekybos tinklų atstovų, tokia kaina nustatyta atsižvelgiant į kitų šalių praktiką ir kiek kainuoja pakavimo priemonės. Visgi „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius tvirtina, kad tokia žema kaina labiau panaši į bandymą imituoti progresą, o ne jį kurti.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktore Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė teigia, kad nors plastikiniai maišeliai bus apmokestinami, maišeliai reikalingi higienos reikmenims ir popieriniai maišeliai bus dalinami nemokamai. Visgi, anot „Maximos“, „Rimi“ ir „Iki“ atstovų, susimokėjimas už plastikinius maišelius bus kliento sąmoningumo reikalas, kadangi jie turės pranešti ar pažymėti, kiek maišelių yra paėmę.

„Nemokamai toliau dalinami popieriniai maišeliai, kurie naudojami kepiniams. Plastikiniai maišeliai išliks nemokami, kai kalbama apie higienos ir saugumo reikalavimus (...) Tai klientai atėję liepos 1 dieną, viską ras taip pat. Tik šalia dėtuvių atsiras kaina –  1 centas, nes maišelis tampa preke. Iš tikrųjų, tai yra kliento sąmoningumo reikalas ir klientas turės prie kasos pasakyti, kiek maišelių turi. Savitarnos kasose atsiranda atskiras skyrelis, kur turėsi pasižymėti, kiek maišelių paėmei“, – trečiadienį Aplinkos komiete aiškino I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Siūlysime pirkėjams naudoti popierinius maišelius“, – antrino „Rimi Lietuva“ atstovė Renata Tatol.

Anot „Maxima“ atstovės, tinklo parduotuvėse Lietuvoje per mėnesį suvartojami 15 mln. maišelių. Ji tikisi, kad įvedus mokestį šis skaičius per artimiausius mėnesius sumažės perpus ir jeigu tai neįvyks, maišelių kaina galimai bus didinama.

„Mūsų skaičiais, turint 250 parduotuvių visoje Lietuvoje, vidutiniškai per mėnesį suvartojama 15 mln. vienetų plastiko maišelių ir tikrai matome, kad žmonės deda tas prekes, kurias gali ir taip pasiimti. Dabar, kai turės susimokėti už tai, bus proga susimastyt. Mūsų noras yra, kad per pusę sumažėtų vartojimas. Ir jeigu matysime, kad po kelių mėnesių, jog pokyčiai nevyksta, galvosime apie didesnę kainą“, – teigė ji.

Ne taip optimistiškai į maišelių vartojimo mažėjimą žvelgia „Iki Lietuva“ teisės skyriaus vadovė Eglė Malakauskienė, kuri teigia, kad kitose Europos šalyse prireikė daugiau nei metų, kol buvo pastebimas 50 proc. vartojimo sumažėjimas, tad kainų kėlimas po pusmečio būtų per greitas. Tuo metu „Rimi Lietuva" atstovė Renata Tatol teigia, kad vartotojai ypač jautriai reaguoja į pokyčius, tad „Rimi“ tinklas apie galimą maišelių kainų didinimą negalvoja.

„Austrijoje ir Vokietijoje tie maišeliai kainuoja ir galime pasiremti tų šalių praktika. Ir sumažėjimas pirmais metais buvo apie 30 proc., o vėliau siekė 50 proc. Manau, kad pusės metų laikotarpis yra per trumpas įvertinti, nes vartotojų įpročiai keičiasi per ilgesnį laikotarpį. Ir manau, kad galiausiai lemia net ne kaina, o vartotojų sąmoningumas ir švietimas. Vokietija ir Austrija, nepaisant maišelių kainos, tai vartojimas buvo mažesnis nei tokiose šalyse, kaip Bulgarija ar Slovakija“, – komentavo E. Malakauskienė.

„Šiame periode fokusuojamės į tai, kad apskritai startuoti su šia naujove, stebėti procesus, stebėti žmonių reakciją. Nes esame pastebėję, kad žmonės į bet kokius pokyčius susijusius su prekyba reaguoja gana jautriai“, – sake R. Tatol.

Taip pat E. Malakauskienė paminėjo, kad vystant šia iniciatyvą būtų reikalingas tam tikras institucijų prisidėjimas šviečiant visuomenę, nes kitaip daugelis vartotojų nesupras šio pokyčio tikslo ir kaltins prekybos tinklus godumu.  

„Švietimas turėtų būti daromas iš aplinkosauginės pusės ir labai kviečiu institucijas prie to prisidėti. Nes kiekvienas vartotojas supranta, kodėl tas maišelis yra apmokestintas. Ir greičiausiai dalis vartotojų, ypatingai žemų pajamų vartotojų, tokius apmokestinimus priima, kaip prekybos tinklų ir verslų susigalvojimą gauti papildomas pajamas“, – aiškino ji.

D. Tracevičius: plonų plastikinių maišelių apmokestinimas yra geras žingsnis, bet blogai, kad popieriniai lieka nemokami

Tuo metu „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius teigia, kad nors toks žingsnis yra pasveikintinas, 1 cento sprendimas jam panašesnis į imitaciją, o ne realų bandymą keisti situacija. Pasak jo, prekybos centrai žinantys, kokia yra situacija aplinkinėse valstybėse, tad remiantis patirtimi iš karto turėtų siekti 5-10 centų kainos.

„Iš išorės žiūrint atrodo labiau, kaip noras imituoti, nei realiai pakeisti situaciją. Nes prekybos centrų atstovai žino situaciją aplinkinėse valstybėse, nes jie ten veikia ir yra tą padarę. Ir tikrai ten kaina nėra po vieną centą, dažniausiai po 5-10 centų, o kai kur net ir daugiau. Ir lietuviai vartotojai nėra kažkokie kitokie. Ir tas vienas centas yra per mažas kainos signalas“, – aiškino D. Tracevičius.

Taip pat, pasak jo, gaila, kad nuo liepos 1 dienos galiojatis apmokestinimas neapima popierinių maišelių, kadangi visi vienkartiniai maišeliai yra žalingi gamtai.

„Aišku, yra labai gerai, kad yra toks žingsnis. Bet yra tam tikrų blogų momentų, kaip pavyzdžiui atsiranda popieriniai vietoje to, kas iš tikro nėra geriau. Ir labai gaila, kad tai neapima popierinių maišelių ir tai turėtų būti kryptis įtraukta, kadangi visi vienkartiniai maišeliai turėtų būti įtraukti į sistemą“, – sakė jis.

Nuo liepos 1 d. ypač lengvi plastikiniai maišeliai bus parduodami kaip įprasta prekė. Vienkartinius maišelius pirkėjai ras kaip ir iki šiol – greta sveriamų prekių kaip vaisiai, daržovės, saldainiai ir t.t. Tačiau šalia galima rasti ir aplinkai draugiškesnių alternatyvų: nemokamų popierinių maišelių, naudojamų duonos ar konditerijos gaminiams, arba daugkartinio naudojimo tinklinių maišelių, kuriuos pirkėjai taip pat gali įsigyti.

Ypač lengvi vienkartiniai plastiko maišeliai pirkėjams liks nemokami įsigyjant šviežią mėsą, jos gaminius bei šviežią žuvį, kai užtikrinant higieną bei saugos reikalavimus šias prekes supakuos parduotuvės darbuotojai.