Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ievos Buzdeikaitės nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Dezinformacijos apie Lietuvą srautas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, augo daugiau nei penktadaliu, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Liepą nustatyti 485 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai, kurių pagrindiniais taikiniais buvo mūsų šalies užsienio politika, gynyba bei konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, jų buvo 111 atvejų daugiau.
Tarp dezinformacijos temų vyravo Lietuvos gyvenimo aktualijos, tokios kaip aktyvi Lietuvos užsienio politika – pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų, parama Ukrainos suverenitetui ir narystei NATO. Jos liepą sudarė 35 proc. visų fiksuotų dezinformacijos atvejų.
„Tokio pobūdžio informacijos pagrindinis naratyvas – mūsų šalis kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus“, – teigiama pranešime.
Taip pat pastebėtas neigiamo Lietuvos įvaizdžio eskalavimas Baltarusijos kontroliuojamuose visuomenės informavimo priemonėse, kaip manoma, nulemtas įtampos Lietuvos ir šios šalies tarpvalstybiniuose santykiuose dėl migrantų.
Dalis priešiškos informacinės erdvės kanalų kryptingai siekė formuoti Lietuvos, kaip nedemokratinės valstybės, kurioje pažeidžiamos žmogaus teisės, įvaizdį. Toks aktyvumas, kariuomenės analitikų nuomone, gali būti sietinas su liepą teismo paskelbtu nuosprendžiu šnipinėjimo byloje.
Gynybos tema, pasak kariuomenės, taip pat buvo itin aktyviai eskaluojama, nors, palyginti su birželio mėnesiu, matomas nedidelis sumažėjimas.
Nedraugiškoje informacinėje erdvėje minėtos tarptautinės ir nacionalinės karinės pratybos, dominavo žinutės apie NATO pratybas, kurios tradiciškai pateikiamos kaip keliančios grėsmę kaimyninių valstybių saugumui.
Lietuvos kariuomenės analitikai atkreipia dėmesį, kad liepą gana plačiai aptarinėtas naujo NATO generalinio sekretoriaus klausimas. Paminėtos keletą galimų kandidatų pavardžių, tarp kurių buvo ir kadenciją baigusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Daugumoje straipsnių Lietuva kaltinta rusofobija, o jos galima NATO lyderystė turėtų neigiamos alijanso ateičiai ir santykiams su Rusija.
Priešiškoje ir nedraugiškoje informacinėje erdvėje sulaukė dėmesio ir paskutiniojo sovietų mirties bausme nuteisto partizano Pranciškaus Prūsaičio-Lapės laidotuvės. Šia tema fiksuoti aštuoni atvejai.
BNS