Aktualijos | 11 MIN.

Dezinformacija – kaip nuodingos dujos: nematai, bet patiri kenksmingą poveikį

Kristina Berksun
2022 m. gruodžio 12 d. 12:16
Digires-44-2048x1367.jpg

Kovoje su dezinformacija būtina suvienyti skirtingų institucijų ir suinteresuotų visuomenės atstovų jėgas. Kaip tai padaryti gruodžio 6 d. VDU vykusiame renginyje „DIGIRES: žinome, kaip veikia dezinformacija. O kas toliau?“ kartu su skirtingų sričių – švietimo, kultūros, bibliotekų tinklo darbuotojais diskutavo į iniciatyvą DIGIRES susibūrusi akademikų ir žiniasklaidos atstovų komanda.

„Nors atstovaujame skirtingas sritis, siekiame to paties tikslo. Tik dalindamiesi ekspertinėmis žiniomis galime judėti toliau ir kurti pridėtinę vertę, atrasti būdus, kaip išmokti gyventi dezinformacijos apsupty. Drauge esame stipresni“, – teigė DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, VDU UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros vadovė Auksė Balčytienė.

Žurnalistikos vaidmuo

Pasak profesorės A. Balčytienės, prie skaitmeninio atsparumo didinimo Lietuvoje labai stipriai prisideda žurnalistika. Naujienų portalo DELFI.lt skilties „Melo detektorius“ vyr. redaktorė, faktų tikrintoja Aistė Meidutė pasidžiaugė, kad melagingų naujienų demaskavimo technikos imasi vis daugiau žiniasklaidos priemonių. „Tai sunkus darbas, dirbame nepailsdami, bet tai yra kiekvienos šalies ateitis“, – teigė ji. 

Naujienų portalo DELFI.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė priminė, kad dezinformacija buvo visada – nuo tada, kai atsirado žmogus. Tik jos sklidimo greitis interneto laikais tapo nepalyginamai didesnis, o dezinformacijos kiekiai auga eksponentiškai. Todėl profesoriaus, filosofo Gintauto Mažeikio teigimu, melagingų naujienų aiškinimas atsilieka nuo jų kūrimo proceso, o net ir paneigus neteisingą informaciją, tai nebeturi reikšmės, net jei žmonės ir sužino tiesą. 

VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Viktor Denisenko pridūrė, kad propagandos naratyvą galima sukurti lengvai, o štai per vieno fakto tikrinimo laikotarpį melagingos informacijos kūrėjas gali sukurti dar 10-20 naujų melagingų žinių. Pagrindinėmis problemomis diskusijos metu įvardinta tai, kad mažėja žmonių pasitikėjimas žiniasklaida, žmonės nesugeba atskirti profesionalaus žurnalistinio turinio nuo mėgėjiško. V .Denisenko teigė, jog esama tyrimo, rodančio, kad Lietuvos gyventojai yra vieni atspariausių dezinformacijai, tačiau tuo pat metu kito tyrimo rezultatai rodo, jog lietuviai yra tarp vienų mažiausiai tikrinančių faktus. 

Pasak R. Lukaitytės-Vnarauskienės, nors anot tyrimų, informacijos vartotojai geba atskirti kokybišką turinį nuo nekokybiško, žurnalistų praktika rodo, kad žmonės neskiria, kas yra žiniasklaida, o kas tik nuomonė. „Mūsų dažnai klausia: „Kodėl neskelbiat, ko laukiat?“ Atsakau: „Mes tikriname informaciją“. Atrodome lėti, tačiau negalime būti kaip kai kurie socialinių tinklų vartotojai, kurie savo įrašuose skelbia: „Nežinau, ar tai tiesa, bet yra žiauru, kas čia rašoma“. „Nuomonė negali eiti pirmiau faktų“, – teigė ji.

Rusijos propaganda

Didelis dėmesys renginio metu skirtas Rusijos vykdomai propagandai. Pasak V. Denisenko, Kremliaus propaganda siekia kurti informacinį chaosą. „Kremliaus propagandistai dalinasi skirtingais, vienas kitam prieštaraujančiais naratyvais. Vienu metu gali pasirodyti net keturios skirtingos to paties įvykio versijos. Chaose žmogus linksta į kraštutinumus, pradeda nebepasitikėti niekuo – nei oficialia informacija, nei institucijomis, nei profesionalia žiniasklaida. Ir atvirkščiai, pradeda įtikėti sąmokslo teorijomis. Be to, propaganda taikosi į skirtingų socialinių grupių skaudulius, jautriausias vietas ir taip siekia jas paveikti“, – sako jis. 

VDU doktorantas, psichologinių ir informacinių operacijų karininkas Darius Remeika prideda, kad tiek prasidėjus karui Ukrainoje, tiek dar prieš tai, COVID-19 pandemijos sąlygomis, visuomenė išgyveno neapibrėžtumo jausmą. Neapibrėžtumo sąlygomis, pasak jo, dezinformatoriai visuomet turi pranašumą, mat kuomet mokslas negali duoti greitų atsakymų, nes jiems gauti reikia tyrimų, tai gali padaryti dezinformatoriai, kuriems tie faktai nereikalingi.

Tačiau vien mokslas ir diskusijos, dalyvių sutarimu, problemos neišspręs – būtinas skirtingų institucijų bendradarbiavimas. „Mokslininkai yra faktų įkaitai, o faktams reikia tyrimų, kuriuos atlikti užtrunka, o mums reikia dirbti jau dabar“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. 

Asmeninė atsakomybė

LR kultūros ministerijos viceministro Vyginto Gasparavičiaus teigimu, svarbu ne tik ieškoti diagnozių, bet ir vaistų gydymui. Diskusijos dalyviai vienareikšmiškai sutinka, kad visų pirma turime pradėti nuo savęs – ugdyti savo pačių medijų raštingumą. „Turime auginti savo pačių atsparumą. Tik tada galime to mokyti visuomenę“, – sakė Auksė Balčytienė. Jai antrino Algirdas Davidavičius, Vilniaus politikos analizės instituto Nacionalinio medijų ir informacinio raštingumo tinklo atstovas, teigdamas, kad edukatorius yra geras tada, kai pats ugdosi kompetencijas ir mokosi. „Tik savo pačių veiksmais galime sukurti atsvarą dezinformacijai“ – pridūrė V. Gasparavičius. Jo nuomone, reikalinga riboti dezinformacijos srautą ir daryti informacinės erdvės monitoringą, tačiau kitų diskusijos dalyvių manymu, ribojimai dažnai sulaukia atvirkštinės reakcijos. 

„Uždrausti neužtenka, nes ką mes pasiūlysime vietoj to, ką uždrausime? Atsparumas atsiras tada, kai žmogus, gaudamas mažas dezinformacijos dozes, įgaus imunitetą, o ne tada, kai jos visai negaus“, – teigė Auksė Balčytienė. Pasak visų pašnekovų, svarbiausia yra pasitelkti edukaciją apie medijų raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą, o taip pat supratimą apie dezinformacijos daromą žalą. Ne mažiau svarbu, kad dezinformacijos užkardymas atsispindėtų ir įstatymuose. 

Kritinio mąstymo, medijų raštingumo ugdyme, pasak D. Žvirdausko, ypatingas mokytojo vaidmuo. Gretos Kėvelaitienės – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovės – nuomone, šioje vietoje bibliotekos turi itin didelę įtaką, nes yra įsikūrusios visoje Lietuvoje, net mažuose kaimeliuose, buria žmones, skaitytojai į biblioteką ateina ieškodami teisingos informacijos, o taip pat bibliotekose vykdomos įvairios su medijų raštingumu susijusios veiklos. Tačiau pasak profesorės Auksės Balčytienės, mokyti kritiškumo neužteks, jei mokyklos neturės strategijos, plano. „Mums reikia stiprių sprendimų“, – teigė ji ir pridūrė, kad veikia ne tik mokyklos ir bibliotekos, bet ir psichologinės žmogaus nuostatos. „Esame susiję ne tik su žinute, bet ir su medijų aplinka – intuityviai dalinamės, komentuojame. Turime suprasti, kaip veikia technologinė mašina – skaitmeninė erdvė“.

Reikia tęstinumo ir apsijungimo

Vilniaus politikos analizės instituto Nacionalinio medijų ir informacinio raštingumo tinklo atstovo A. Davidavičiaus teigimu, reikalingas planas tęstinėms veikloms. Dabartinės iniciatyvos kartojasi, kopijuoja viena kitą ir yra atskirtos nuo esminės vertybinės perspektyvos – demokratinių vertybių gynimo. Pasak jo, medijų ir informacinio raštingumo tema yra suprantama kaip izoliuota, tačiau iš tiesų ji yra labai susijusi su politika ir galios santykiais, todėl nėra neutrali. „Mes, medijų ir informacinio raštingumo atstovai, esame demokratijos propagandistai, kovojantys su anarchistinėmis, antidemokratinėmis struktūromis. Būti atspariam dezinformacijai – reiškia turėti aiškias demokratines vertybes. Šiuo metu daug programų jaunimui, bet trūksta mokomosios medžiagos vyresnėms kartoms apie demokratines vertybes – jie jų nesupranta arba linkę joms priešintis“, – teigė jis.

Naujienų portalo DELFI.lt verslo vystymo vadovės Ievos Ivanauskaitės manymu, nereikia kategorizuoti žiniasklaidos priemonių, socialinių grupių. Visi mes esame viena visuomenė, sudaryta iš žmonių. „Per vieną dieną DELFI paskelbia 400 naujienų. Žmonės yra selektyvūs – renkasi tai, kas jiems įdomu. Tačiau blogos naujienos labiau patraukia dėmesį. Kodėl trūksta pozityvių dalykų? Nes trūksta resursų, be to, toks yra mūsų, žmonių, mentalitetas“, – teigė I. Ivanauskaitė. Tačiau jos manymu, turėtų būti teisės aktai, kad tokių dalykų kaip dezinformacija nebūtų. „Apskritai, manau, kad trūksta jungties tarp žiniasklaidos, mokyklų ir politikų.“

Neringa Jurčiukonytė, nevyriausybinės organizacijos „Media4Change“ vadovė pabrėžė žmonių įgalinimo svarbą. Pasak jos, tik į veiklą įtrauktas žmogus gali suprasti problemą, vien parodyti ar papasakoti neužtenka. „Formalus švietimas vyksta, kai vienas kalba, o kiti klauso. Bendraamžių švietimas – kai visi įtraukti. Tai yra tęstinis procesas ir tam vienų mokymų negana“. Pasak ekspertės, šiandien besikeičiame turinyje  ir skaitmeninėje erdvėje ji matanti daug galimybių mums tobulinti medijų turinį.

Žiniasklaidos vaidmuo regionuose

Konferencijos metu dėmesys skirtas ir regionams. Pasak regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktorės Ramunės Ramanauskienės, regionuose žurnalistų darbas skiriasi nuo didžiųjų naujienų portalų – čia labiau vertinamas spausdintas žodis, nes tai, kas atspausdinta, išlieka ilgam. Pranešėja pastebėjo, kad regionuose ir dezinformacijos apraiškų matyti mažiau.

„Tik bendradarbiaudami galime atrasti atsakymus į klausimus, kokių veiksmų turime imtis toliau, siekdami užkardyti dezinformacijos neigiamą poveikį visuomenei. Šiuo metu visi darome, ką galime, dažnai kartodami tai, ką jau prieš mus padarė kiti, užuot tobulinę esamas sukurtas metodikas. Pavyzdžiui, medijų raštingumo mokymų. Nėra ir vieningo požiūrio, strategijos, kaip galėtumėm drauge siekti didesnio visuomenės skaitmeninio atsparumo. Manome, kad atėjo laikas inicijuoti daugiau koordinacijos šiose valstybės, NVO sektoriaus, pavienių asmenų iniciatyvose“, – sakė Kauno regione dirbanti žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.

Regionų temą pratęsdamas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, aptarė sudėtingą švietimo situaciją užmiestyje. Pasak jo, kaimo vietovėse moksleiviai pasižymi prastesniais rezultatais ne todėl, kad jie yra mažiau gabūs, o todėl, kad jie neturi tokių sąlygų, kokias turi didmiesčių mokyklos. „Mažoje mokykloje neįmanoma sukurti tokių pačių sąlygų ir kokybės. Kai kuriose mokyklose vaikai nesimoko fizikos ar chemijos, nes toje mokykloje nėra šių dalykų mokytojų“, – skaudžias problemas įvardijo D. Lukas.

Žiniasklaidos vaidmuo regionuose

Konferencijos metu dėmesys skirtas ir regionams. Pasak regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktorės Ramunės Ramanauskienės, regionuose žurnalistų darbas skiriasi nuo didžiųjų naujienų portalų – čia labiau vertinamas spausdintas žodis, nes tai, kas atspausdinta, išlieka ilgam. Pranešėja pastebėjo, kad regionuose ir dezinformacijos apraiškų matyti mažiau.

„Tik bendradarbiaudami galime atrasti atsakymus į klausimus, kokių veiksmų turime imtis toliau, siekdami užkardyti dezinformacijos neigiamą poveikį visuomenei. Šiuo metu visi darome, ką galime, dažnai kartodami tai, ką jau prieš mus padarė kiti, užuot tobulinę esamas sukurtas metodikas. Pavyzdžiui, medijų raštingumo mokymų. Nėra ir vieningo požiūrio, strategijos, kaip galėtumėm drauge siekti didesnio visuomenės skaitmeninio atsparumo. Manome, kad atėjo laikas inicijuoti daugiau koordinacijos šiose valstybės, NVO sektoriaus, pavienių asmenų iniciatyvose“, – sakė Kauno regione dirbanti žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.

Regionų temą pratęsdamas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, aptarė sudėtingą švietimo situaciją užmiestyje. Pasak jo, kaimo vietovėse moksleiviai pasižymi prastesniais rezultatais ne todėl, kad jie yra mažiau gabūs, o todėl, kad jie neturi tokių sąlygų, kokias turi didmiesčių mokyklos. „Mažoje mokykloje neįmanoma sukurti tokių pačių sąlygų ir kokybės. Kai kuriose mokyklose vaikai nesimoko fizikos ar chemijos, nes toje mokykloje nėra šių dalykų mokytojų“, – skaudžias problemas įvardijo D. Lukas.

Reikalinga vieninga politika

DIGIRES projekto vadovės Auksės Balčytienės teigimu, apie informacinę erdvę vis dar kalbame standartizuotai, grėsmingai, naudojame daug štampų – turime matyti situaciją giliau. Šiuo metu nei vienas teisės aktas nereglamentuoja dezinformacijos, tik žongliruojame sąvokomis. Ji kėlė klausimą, kas iš tikrųjų yra skaitmeninis atsparumas ir kaip sukurti jam reikiamą sistemą? „Tiriame medijų raštingumą jau 10 metų, tačiau ši sąvoka dar niekada nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Tyrimai parodė, kad Lietuvos žmonės retai tikrina informaciją, mažai žino apie informacijos tikrinimą“, – teigė profesorė.

Tarp svarbiausių diskusijos metu įsivardintų tikslų – pasitikėjimo valstybe, profesionalia žiniasklaida, mokytojais kūrimas, kritinio mąstymo ugdymas, medijų raštingumo mokymas, faktų tikrinimo praktikos tęstinumas. Iš renginio, kurio metu Baltijos visuomenės skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES asociacija drauge su dezinformacijos užkardymu suinteresuotų organizacijų, institucijų, kitų nišų atstovais bandė išsikelti ambicingus bendrų veiklų 2023-iesiems tikslus, organizatoriai palinkėjo išsinešti keturis žodžius: abejojimas, pasitikėjimas, švietimas ir atsakomybė.


Šiauliai
2025-aisiais Šiaulių krašte netrūko tragiškų įvykių: gyventojai žuvo gaisruose, avarijose, vienas buvo nužudytas
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Tamsiuoju metų laiku kava namuose dažnai tampa kasdieniu ritualu: trumpa pauze prieš darbą, pokalbio pradžia virtuvėje ar tyli minutė, kai namai dar miega. Per šventinį laikotarpį tas ritualas tik sustiprėja – norisi, kad puodelis būtų „kaip iš kavinės“, bet be sudėtingų procedūrų ir brangios įrangos. Ir čia slypi gera žinia: skonį dažniausiai pakeičia ne aparatas, o trys paprasti dalykai – pupelių šviežumas, tinkamas malimas ir keli teisingi technikos įpročiai.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
2
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Lietuva | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Naujųjų metų naktį vietomis temperatūrai pasiekus dviženklį minusą, po švenčių žiema kiek aleis savo gniaužtus. Vis dėlto smarkaus atlydžio tikėtis nereikia.
Lietuva | 2 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
2
Per gaisrą bare Šveicarijos slidinėjimo kurorte Kran Montanoje Naujųjų metų vakarėlio metu žuvo apie 40 žmonių, ketvirtadienį pranešė policija.
Pasaulis | 2 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Praėję 2025-ieji Šiaulių teismams nebuvo lengvi – nagrinėtos skandalingos ar nemažo visuomenės dėmesio sulaukusios bylos. Netrūko ir skandalų. Pernai teismų slenkstį Šiauliuose mintį pradėjo arba nuosprendį jau išnagrinėtose bylose išgirdo dėl čekiukų teisėsaugos akiratin patekę politikai. Dėl kurstymo sukelti riaušes teisiama buvusi kandidatė į Seimą, kurią dėl elgesio teko išvyti iš posėdžių salės. Šiauliuose nuteistas ir dėl šnipinėjimo Rusijai kaltintas asmuo. Kai kurie asmenys teismo sprendimus yra apskundę, tad bylų nagrinėjimas bus tęsiamas. Trumpai apžvelksime daugiausia visuomenės dėmesio 2025 metais sulaukusias istorijas iš teismo salių.
Kriminalai | 12 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
2025-ieji Šiauliams tapo intensyvių infrastruktūros darbų metais. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė rekordinį finansavimą kelių, gatvių, kvartalų ir visuomeninių erdvių atnaujinimui – mieste buvo pradėti nauji kvartalinės renovacijos projektai ir tęsiami didelio masto infrastruktūros darbai. Kelių dangai ir susisiekimo infrastruktūrai planuota investuoti apie 26–30 mln. eurų.
Gatvė | 8 MIN.
0
Šiomis dienomis Šiaulių miestas pasidengė puriu sniego sluoksniu. Kol vairuotojai skundžiasi slidžiomis gatvėmis, kelininkai pluša iš peties, kalbamės su UAB „Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadove Aušra Solnceviene.
Gatvė | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Gruodžio mėnuo daugeliui asocijuojasi su jaukumu, susitikimais su artimaisiais ir pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai pastebimai išauga alkoholio vartojimas. Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie sąmoningą pasirinkimą švęsti taip, kad šventės suteiktų džiaugsmo, o ne papildomų rūpesčių. Tad, ar įmanomas Naujųjų metų sutikimas be alkoholio?
Sveikata | 2 MIN.
0
Radviliškis
Pakruojis
Burbiškio dvare nuskambėjo paskutinis šių metų koncertas – po Naujųjų lankytojai laukiami ekskursijose
Kultūra | 3 MIN.
0
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai – Saulius Skikas, Rolandas Pupinis, Žygimantas Macevičius, kartu su komiteto pirmininke Vida Remeikiene – lankėsi Pakruojo sporto centre. Vizito metu jie apžiūrėjo po remonto atnaujintas patalpas, treniruočių sales bei pirties kompleksą.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Kai sausio pirmąją daugelis dar kramsnoja paskutinius baltos mišrainės likučius, Radviliškyje žmonės renkasi visai kitokiam ritualui – nerti į ledinį vandenį. Eibariškių tvenkinyje jau dešimtąjį sezoną vyksiančios ledinės maudynės tapo ne tik drąsia Naujųjų metų pradžia, bet ir reiškiniu, pritraukiančiu šimtus dalyvių iš visos Lietuvos.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Naujieji metai suteikia naujų galimybių, tačiau žvaigždės siunčia įspėjimus, kurias klaidas verta išvengti. Pažvelkime, ko 2026-aisiais nereikėtų daryti kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Šventiniam laikotarpyje galvojame ne tik apie tai, kokius gurmaniškus bei tradicinius patiekalus padėsime ant stalo, bet ir kokiais gėrimais vaišinsime savo artimuosius ar svečius. Vis daugiau žmonių renkantis nealkoholinius gėrimus, sparčiai populiarėja ir nealkoholiniai kokteiliai. Barmenas atskleidė, kokie nealkoholiniai kokteiliai dabar populiariausi ir kaip nustebinti artimuosius.
Virtuvė | 5 MIN.
0