Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Senajame Dūkšte gyvenančiai Marijai Leopai savaitgalį sukako devyniasdešimt metų. Pasveikinti jubiliatės skubėjo ir Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys. Atvykusius svečius pasitiko Marijos žentas Eugenijus.
Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas įteikė jubiliatei gėlių, dovanų ir mero Justo Rasiko sveikinimo raštą, linkėjo stiprios sveikatos, vaikų ir anūkų meilės. Sveikinime rašoma: „Šis ruduo Jums dovanoja garbingą jubiliejų. Galite prisiminti svarbiausius savo gyvenimo momentus, pasidžiaugti tuo, ką gero ir gražaus per tuos metus patyrėte, pamatėte, nuveikėte. Tegu šiandien širdis sušyla nuo gražiausių žodžių ir nuoširdžių linkėjimų, tegul akys džiaugiasi mielais žmonėmis. Ramių ir malonių Jums dienų. Stiprios sveikatos, šviesių minčių ir Dievo palaimos.“
Marija Senajame Dūkšte šiuo metu - tik viešnia. Jau ne vieną žiemą ji praleido dukros Galinos namuose, mat amžius jau neleidžia ne tik kad su jaunais lenktyniauti, bet ir pačių būtiniausių darbų nudirbti. Vienai jai jau būtų sudėtinga likti namuose. Vaikai ir net anūkai jau užauginti, vyrą Marija palaidojo dar 2000-aisiais.
Marija gimė Tambove, anksti liko našlaite. Tuometiniame Leningrade susipažinusi su Ivanu, persikėlė gyventi į Jašiūnus (Šalčininkų rajonas). O paskui susiklostė taip, kad antrojo mamos vyro sūnus Dmitrijus Bulyginas buvo paskirtas vadovauti Dūkšto eksperimentiniam ūkiui ir prikalbino Mariją su Ivanu gyventi ir dirbti Dūkšte. Marijos Ivanas dirbo vairuotoju, traktorininku, kombainininku, ji triūsė gyvulininkystės fermose: šėrė veršelius, kiaules. Darbus atlikdavo stropiai, tad ne kartą buvo už tai giriama ir skatinama.
Dūkštą savo gimtine vadina Leopų vaikai – dukra Galina ir sūnus Viačeslavas. 1989-aisiais Leopos persikėlė gyventi į Senąjį Dūkštą ir čia dabar namais vadina poros kambarių butą, apšildomą malkomis kūrenama krosnimi. Vaikų rūpesčiu butas gražiai suremontuotas, jaukus. Bet Eugenijus vardija ir kitus Dūkšto privalumus: čia jie turi daržus, kur prisiaugina daržovių, čia susirentė pirtelę, čia net gėlynus sodina, kad visi galėtų pasidžiaugti.
Eugenijus juokauja, kad tai matydami ir kaimynai stengiasi neatsilikti. Žentą giria ir Marija: „Geriausias, pats geriausias, - sako ji.
Senąsis Dūkštas savas yra ir Marijos anūkams Valerijui, Vadimui ir Artiomui. Jie čia augo, visos jų vasaros prabėgo Senajame Dūkšte ir jo apylinkėse. Dabar jau visi Marijos anūkai tėvams parvedę marčias, o Marija jau lauktų ir proanūkių.
Anūkai būtų gerai ir Eugenijui, jau keturis dešimtmečius gyvenančiam su Marijos dukra Galina. Eugenijus susipažino su ja Trakuose, pusseserės pakalbintas į bulviakasį. Tuokart su pussesere bulvių kasti atvažiavo ir jos draugė Galina. Taip bulves kasant, blynus ir cepelinus valgant ir prisistatė gerasis Marijos žentas į Senąjį Dūkštą.
Šįkart Mariją gerasis žentas atvežė iš Vilniaus į Senąjį Dūkštą jos jubiliejaus šventei. Į balių – ne bulvių kasti: ilgai įkalbinėti nieko nereikėjo. Į šventinį vakarą pasveikinti Marijos rinkosi patys artimieji: vaikai, žentas, marti, anūkai su žmonomis, šių tėvai. O kai suskaičiavo aplink stalą susėdusius – per dvidešimt buvo. Pasidžiaugė Marijos širdis, tokį pulką matydama, tiek gražių sveikinimų išgirdusi. Smagi buvo šventė.
Gėlių puokštę savo seniūnijos gyventojai įteikė ir Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys. O gerajam Marijos žentui pasiteiravus apie galimybę įsigyti malkų, čia pat jubiliejaus proga rados ir praktiška dovana Marijai. Taip jau sutapo, kad seniūnijos darbininkai šiuo metu tvarko teritorijas, geni medžius, tad kad ir nedaug, bet malkoms tinkamos medienos pažadėta atvežti dar šiomis dienomis. Pradžiugino ši žinia Mariją: dairantis į rudenį šiluma tikrai niekam kaulų nelaužo.