Derliaus šventė – daugiau negu renginys, tai gyvenimo būdas!

Šalčininkai

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Šalčininkų rajono savivaldybė

318770

Meilė dirbamai žemei, paveldėtai iš protėvių, ir pagarba žemdirbiui – tai du svarbūs unikalios Derliaus šventės motyvai. Šalčininkų rajone žemdirbystė ir žemę mylintys žmonės yra neatsiejami. Važiuojant rajono keliais galime didžiuotis ir džiaugtis išpuoselėtais laukais, juose auginančiomis kultūromis, juose dirbančia šiuolaikiška technika. Sunkaus ir atkaklaus darbo rezultatai – derlius, kuris dovanoja mums stabilumą, o kartu ugdo pagarbą žemę dirbančiam žmogui, kuria pridėtinę vertę.

Tradicija nesikeičia. Derliaus šventė prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis, kurias už visų rajono žemę dirbančių žmonių gerovę aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro parapijos kunigai Ruslan Vilkel ir Valentin Dulko. Neatsiejama liturgijos dalis – giedojimas. Evangelijos skelbimą sustiprino dainų ir šokių ansamblio „Solczanie“ choro atliekami kūriniai. Kaip visada jų dainavimas pakvietė tikinčiuosius aktyviai dalyvauti mišiose. Prakalboje vyskupas Arūnas Poniškaitis pabrėžė, kad melsdamiesi už žemės vaisius kartu turime sustiprinti tikėjimą ir dievo žodį perkelti į mūsų širdis. Klebonas Ruslan Vilkel dėkodamas vyskupui už bendrą maldą pabrėžė Šalčininkų rajono gyventojų pamaldumą, padėkos žodžiai Dievui skiriami ir per svarbiausią rajono šventę.

Kaip ir kasmet Derliaus šventės aplinką papuošė seniūnijų pabaigtuvių vainikai. Neatsiejama renginio dalis - jų šventinimas, taip išreiškiant pagarbą derlių užauginusiems žmonėms ir jų darbui. Kartu pašventintas šviežios ir šių metų rugiais dar kvepiančios duonos kepalas. Kas gali būti gražesnio ir brangesnio! Jokios pasaulio brangenybės neatstos gimtojoje žemėje užaugintos duonos. Puoselėjant Derliaus šventės tradiciją, iš mero rankų ji keliavo šventės svečiams ir kiekvienas galėjo paskanauti bent nedidelio gardaus kepinio kąsnelio.

Puošnumo ir pakilumo skelbiant žemdirbystės svarbą suteikė inscenizuotas vaidinimas. Prasminga, kad būtent jaunimas laikė rankose javų varpas, lyg pranašaujantys, jog protėvių tradicija dirbti žemę mūsų krašte gyvuos ilgus metus. Įžangą į vaidinimą pristatė dainų ir šokių ansamblių „Solczanie“ ir „Znad Mereczanki“ jaunieji šokėjai, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos ansamblis „Solczanka“, Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos meno kolektyvas „Gromada“, Šalčininkų S. Moniuškos menų mokyklos auklėtiniai ir šokių kolektyvo „Smile“ vyresnioji grupė.

Po mišių Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič atidarė Derliaus šventę ir dėkojo viso rajono žmonėms už atsidavimą gimtajam kraštui, už tradicijų puoselėjimą ir darbą, kuriant savo ir kitų žmonių gerovę.

– Šiandien mano pareiga – padėkoti darbštiems Šalčininkų rajono gyventojams už darbą, visiems, žemdirbiams, ūkininkams, kaimo tradicijų puoselėtojams, miesto bendruomenių atstovams, visiems, kuriantiems mūsų rajono gerovę. Nepaisant sunkumų ir iššūkių mūsų žmonės dirba taip, kad šiandien galime pasidžiaugti jų darbo rezultatais. Derliaus šventė Šalčininkuose – ne tik apie darbą. Derliaus šventė – tai proga visiems pabūti kartu. Linkiu visiems puikios nuotaikos ir nuostabios šventės, – pasakė meras Zdzislav Palevič.

Šventėje taip pat dalyvavo, Šalčininkų rajono vicemerai Josif Rybak ir Valder Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, europarlamentaras Valdemar Tomaševski, LR Seimo nariai Rita Tamašūnienė, Česlav Olševski ir Beata Pietkiewicz, Lenkijos Respublikos prezidento kanceliarijos atstovas Andrzej Dera, Lenkijos Respublikos ambasaros pirmasis patarėjas Andrzej Dudziński ir konsulė Irmina Szmalec, Pasaulio Polonijos tarybos pirmininkas Jaroslav Narkevič, o taip pat su Šalčininkų rajono savivaldybe bendradarbiaujančių Lenkijos savivaldybių atstovai.

Viena svarbiausių Šalčininkų rajono derliaus šventės akimirkų – konkurso „Metų ūkis“ rezultatų paskelbimas. Šiandien visi šventės svečiai galėjo sužinoti, kad geriausiu šių metų ūkininku pripažinti Valentina Kazakevič ir Česlav Moroz, II vietą užėmė Aurelija ir Vladislav Ivanovai ir Ruža ir Stanislavas Valiukevičiai, III vietą – Sniežana ir Pavelas Svetnickiai ir Pavel Cybulskij. Sveikiname nugalėtojus ir linkime ir toliau sėkmingai prisidėti prie Šalčininkų rajono žemės ūkio konkurencingumo didinimo.

Po svečių pasisakymų – vaidinimo tęsinys. Pirmieji scenoje pasirodė dainų ir šokių ansamblio „Solczanie“ nariai, pristatę tradicinius liaudies šokius ir dainas. Jiems padėjo Šalčininkų S. Moniuškos menų mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras ir šokėjų grupė. Suaugusieji, jaunimas ir vaiki kartu sukūrė tradicijos tęstinumo grandinę ir atskleidė liaudies kultūros grožį.

Po vaidinimo apdovanoti konkurso „Gražiausia sodyba“ dalyviai ir nugalėtojai.

O tuo metu Šalčininkų miesto parke virė ir šurmuliavo Derliaus šventės mugė ir seniūnijų kiemelių paroda. Ko tik čia nebuvo?! Šventės svečiai galėjo įsigyti gardžių mėsos ar duonos gaminių, saldumynų, tradicinių rankdarbių, tačiau įdomu buvo ir tiesiog pasižvalgyti.

Dieveniškių seniūnijos kiemelyje lankytojų akis traukė kilimas, pagamintas iš daržovių ir vaisių, o Poškonių- gražūs grūdų ir žolių paveikslai. Baltosios Vokės seniūnijos kiemelyje lankytojai galėjo pabandyti melžti karvę, Dainavos seniūnijos kiemelis viliojo grūdų kultūrų gausa ir įmantriomis figūrėlėmis, Kalesninkuose svečiai rinkosi prie šmaikščios foto sienelės, butrimoniečiai reklamavo savo nepaprastą turistinį objektą - riedulį Rėžių kaime.Į Akmenynės seniūnijos kiemelį šeimininkai atvežė dviejų metrų gilę, greičiausiai rastą Kurmelionių piliakalnyje. Pabarėje svečiai galėjo nusifotografuoti saulėgrąžoje, o Jašiūnuose -pasijusti spalvingo drugelio dalimi, Turgeliuose sklido Paulavos respublikos atmosfera. Gerviškių namų šeimininkės vaišino rūkyta žuvimi ir pakvietė išbandyti šieno traktorių, Eišiškėse svečiai linksminosi su kaimo kapela, o Šalčininkai pristatė pasaką apie namų sodą, kviesdami žaisti žaidimą, kuriame karaliavo kukurūzai ir saulėgrąžos.

Ką darė mūsų protėviai nuėmę derlių? Po sunkaus darbo laukuose jie šventė ir rengė vaišes, linksminosi ir džiaugėsi galėdami pailsėti. Būtent tai kvietė daryti antroji Derliaus šventės dalis – koncertas! Nuotaiką kėlė Šalčininkų kultūros centro pakviesti atlikėjai.

Gražia staigmena tapo lenkų kino filmų ir serialų dainos „Myliu lenkų kiną“, jas atliko Anna Lasota, Olga Szomańska, Jakub Milewski, Mateusz Ziółko, kartu su kameriniu orkestru (vadovas Marek Lipski, koncerto vedėjas Łukasz Nowicki). Scenoje taip pat pasirodė Alicja Majewska ir Włodzimierz Korcz.

Po geros muzikos, dainų ir aplodismentų dozės apdovanoti konkurso „Gražiausias seniūnijos vainikas“ nugalėtojai. Seniūnijų pabaigtuvių vainikai taip pat prilygo meno kuriniams. Vertinimo komisijos sprendimu III vietą konkurse užėmė Poškonių ir Kalesninkų seniūnijų vainikai, II vietą pasidalino Gerviškių ir Turgelių seniūnijų vainikai, gražiausiais pabaigtuvių vainikais pripažinti Akmenynės ir Jašiūnų seniūnijų vainikai.

Kol scenoje buvo dalinami padėkos raštai ir apdovanojimai, publika ruošėsi Vaido Baumilos pasirodymui. Nekantravo ir pats atlikėjas, nes „Kunigundos“ hito laukė įsiaudrinusi publika. Gerbėjų minia apdovanojo jį aplodismentais ir džiaugsmingais šūksniais. Derliaus šventėje skambėjo geriausios Vaido Baumilos dainos ir naujausia kūryba.

Jau ne pirmą kartą Derliaus šventėje besisvečiuojantys lenkų atlikėjai grupė „Brathanki“, atliekanti folk, pop ir rok muzikos kūrinius. Šalčininkuose skambėjo jų hitai „Mamo, ja nie chce za mąż”, „Gdzie ten, który powie mi”, „Kantylena Konwaliowa”, „Za wielkim morzem ty” ir kt.

Renginį vedė žavinga ir besišypsanti Lietuvos televizijos laidų vedėja ir menininkė Nomeda Marčėnaitė ir Lenkijos aktorius, režisierius ir renginių vedėjas elegantiškas Mirosław Riedel.

Ką gi, Derliaus šventė praūžė! Ji buvo išties puiki, išsaugojusi savyje tradicijas, o kartu nuolat atsinaujinanti ir šiuolaikiška. Nuoširdžius padėkos žodžius tariame Šalčininkų kultūros centrui už puikius organizacinius gebėjimus ir profesionalumą organizuojant šventę tūkstantinei miniai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt