Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Karolis BakūnasŠaltinis: Etaplius.lt
Rekonstruojant Vilniaus gatvę teko keisti ir požemines komunikacijas. Nors centralizuoto vandentiekio bei nuotekų surinkimo tinklų remontas kainavo virš 300 tūkst. eurų, tačiau bendrovė „Kretingos vandenys“ vandens tarifų keisti nežada.
ES reikalauja centralizuotų tinklų plėtros
Rekonstruojant Vilniaus gatvę užsakovas ir rangovai buvo suinteresuoti keisti požemines komunikacijas, kad paklojus naujas gatvės ir šaligatvių dangas kitą dieną nereikėtų jų ardyti ir užsiimti žemės darbais remontuojant senas komunikacijas. Viena svarbiausių ir daugiausia darbų bei lėšų reikalaujanti požeminė komunikacija – vandentiekio ir nuotekų tinklai.
Gegužės mėnesį „Kretingos vandenys“ kreipėsi į Vilniaus gatvės gyventojus ir įmones, ragindami kuo skubiau prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų arba norinčius atsinaujinti senos statybos vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus. Žmonės buvo informuoti, kad užbaigus Vilniaus gatvės rekonstrukciją, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, asfalto dangą draudžiama ardyti 5 metus po jos įrengimo arba atnaujinimo.
Dalis žmonių iki šiol kažkodėl skeptiškai žiūri į galimybę jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų, savo abejingumui pateisinti rasdami įvairiausių argumentų. Dėl to Europos Sąjungos (ES) institucijos Lietuvai grasina milžiniškomis baudomis, nes vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai naudojamos ES fondų lėšos. Būtina jų panaudojimo sąlyga – kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi sukurtais centralizuotais tinklais, saugotų ir tausotų aplinką. Iki šiol šalyje naujai sukurtų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų panaudojimas buvo toli gražu ne toks, kaip planuota. O kaip pasielgė kretingiškiai?
Daugiau skaitykite: