PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2020 m. Gegužės 11 d. 21:56

Dėl šylančio pasaulio milijardai žmonių bus išstumti iš įprastų gyvenamų vietų

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt


129849

Egzistuoja priežastys, dėl kurių jūs neaptiksite šiaurinių lokių tropikuose ar tinginių Arktyje. Gyvūnai yra prisitaikę prie klimatinių nišų, besiremiančių temperatūra ir lietaus krituliais. Ugnies ir oro kondicionavimo įvaldymas leido žmonėms išplėsti savo gyvenamąsias teritorijas už mūsų įprastinių nišų ribų, tačiau tyrimas, analizavęs populiacijų pasiskirstymą per paskutinius 6000 metų, demonstruoja, kad didesnis nei tikėtasi stabilumas egzistavo mums tinkamiausiose klimato zonose. Deja, autorių teigimu, globalus šiltėjimas perkelia daugelį teritorijų už šios nišos ribų, o tokie pakyčiai gali paliesti apie 3 milijardus žmonių.

Dr. Chi Xu iš Nanjing universiteto panaudojo dvi nepriklausomas žmonijos populiacijos pasiskirstymo prieš 6000 metų rekonstrukcijas ir sulygino jas su vidutinėmis metinėmis temperatūromis ir metiniais kritulių kiekiais šiose vietovėse, įtraukiant tiek dienos, tiek nakties duomenis.

Kelios narsios sielos apsigyveno Sacharoje ir Grenlandijoje, teigė Xu „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Vis dėlto, ankstyvaisiais žemės ūkio vystymosi etapais, didžioji žmonių dalis Žemėje gyveno regionuose, kuriuose vidutinė metinė temperatūra siekė 11–15°C, o lietaus kritulių lygis siekė 30–100 centimetrus ir tokie panašūs lygiai yra išlaikomi ir šiandien.

Tarpiniu laikotarpiu fiksuoti tam tikri pasikeitimai – prieš 300 metų, populiacijos sprogimas Europoje reiškė, kad dažniausia metinė vidutinė temperatūra pasaulio populiacijai siekė apie 9°C, tačiau tai buvo labiau išimtis.

Tiek senaisiais laikais, tiek šiandien, žmonės gyvenantys už 11–15°C nišos, labiau būdavo linkę atsidurti vietovėse kur vidutinė metinė temperatūra siekė 25°, nei 17–22°C zonoje.

Besivystant modernesnėms šildymo ir vėsinimo mechanizmams prasiplėtė ir žmonijos niša, tačiau tai nutiko tik nedidelei mažumai.

Globalus šiltėjimas šį klausimą stumia iš paprasčiausio smalsumo rėmų link potencialios katastrofos.

f680abc6.jpg

Pasinaudojęs 2070 metų klimato modeliais, su nemažėjančiomis šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijomis, Xu nustatė, kad didelė pasaulio dalis toliau išliks 11–15°C nišoje, tačiau ji nebebus toje pačioje vietoje, kurioje yra šiandien.

Tyrimo metu nustatyta, kad šios temperatūros nišos geografinė pozicija, remiantis projekcijomis, per artimiausius 50 metų pasislinks labiau, nei tai vyko per paskutinius 6000 metų.

Iki 3,5 milijardo žmonių turės prisitaikyti arba persikelti. Gyvenantiesiems ten, kur vidutinė metinė temperatūra siekia 13°C, persikėlimas į aukštesnes zonas gali būti įmanomas, tačiau didžiausias populiacijos augimas fiksuojamas tropiniuose regionuose, kur vidutinė metinė temperatūra siekia 25°C.

„Nevykstant migracijai, trečdalis pasaulio populiacijos, remiantis projekcijomis, susidurtų su metine vidutine temperatūra viršijančia 29°C, kuri šiuo metu sutinkama vos 0,8 procentuose visos Žemės sausumos paviršiaus teritorijos, daugiausia apimančios Sacharą,“ – pabrėžė autoriai.

Kylančių jūros lygių tikimybė verčia vykdyti masines migracijas, kelia diskusijas, kurios šalys galėtų priimti šiuos klimato pabėgėlius.

Vis dėlto, Xu tyrimas rodo, kad kiekis žmonių, kurių namus gali užlieti potvynių vandenys, gerokai nusileidžia tam kiekiui žmonių, kurie savo namus privalės palikti dėl nebepakeliamo karščio.

Gismeteo.lt