Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Bulterjeras. Pixabay.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos bulterjerų mylėtojų klubas “Baltasis Džentelmenas”, Lietuvos kinologų draugija ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gavo prašymą, kuriame kreipiasi tiesiogiai su veislynu EOS TANAGROS susidūrę asmenys bei bulterjerų veislės mylėtojai, dėl gyvūnų (šunų) gerovės pažeidimų (nuotraukos ir laiškai turimi).
EOS TANAGROS veislynui šiuo metu priklauso apie 115 šunų, iš šių 63 kalės, kurios suspendavimo laikotarpiu negali būti kergiamos. Veislynas suspenduotas LKD tarybos nutarimu 2020 m. kovo 12 d.
Kiek kartų ir kaip dažnai esate girdėję „nepirkite šuniukų be dokumentų“, „tik veislynuose parduodami šunys yra sveiki, stabilios psichikos“ ir pan.? Akivaizdu, jog tokie teiginiai sukuria dirbtinį pasitikėjimą, o šis nepelnytas pasitikėjimas veislynais tik sukuria palankias sąlygas gyvūnų išnaudojimui. Nors jau nemaža dalis žmonių teigia, kad veislynus reikia rinktis atsakingai, vis dar apstu žmonių, kurie „krenta kryžiumi“ teigdami, jog veislynai yra gėris, jog veislynai neuždirba pinigų iš šunų ir, kad veislynuose viskas yra gerai. Veislynas EOS TANAGROS yra pavyzdys, kaip ilgai ir kaip „nekaltai“ gali būti vykdoma neteisėta veikla, prisidengiant veislyno statusu.
Apie šio veislyno veiklą jau kurį laiką kinologijos pasaulyje sklandė legendos, anksčiau jau buvo bandyta skųsti, tačiau LKD iki šiol nebuvo ėmęsi jokių veiksmų. Šįkart žmonių pasipiktinimas veislyno veikla buvo išgirstas ir veikla suspenduota iki 2021 m. kovo 12 d.
Veislyno EOS TANAGROS dalis šunų laikomi ūkiniame pastate, kuris nėra šildomas, nėra tinkamos ventiliacijos, šunys gyvena narvuose ir yra retai vedžiojami. Ne vienas veislyne lankęsis žmogus matė higienos reikalavimų neatitinkančias sąlygas – išmatas, šlapimą narvuose. Tokios sąlygos pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą 4 str. yra laikoma žiauriu elgesiu ir kankinimu. Taip pat abejojama dėl taikomos dehelmintizacijos veislyne, atsižvelgiant į šuniukų būklę bei simptomus. Veislyno savininkė, kuri neturi jokio veterinarinio išsilavinimo, šuniukus skiepijo pati, savo turimomis vakcinomis ir tokią vakcinaciją siūlo šuniukų savininkams, be jokių įrašų skiepų pase. LR vakcinos gali būti parduodamos tik veterinarijos gydytojui, todėl akivaizdu, jog veislyne naudojamos nelegalios vakcinos arba fiziologinis tirpalas.
Buvusių veislyne žmonių teigimu, šunys ne visada gauna pakankamai maisto ir jų racionai yra nepilnaverčiai. Žinomas įsiskolinimas gyvūnų maisto prekių parduotuvėje, žmonių pasakojimuose minima, kaip veisėja prašo pervesti pinigus dar nepasiėmus šuniuko, prašymus paskolinti pinigų, apgavystės būdu paimtus pinigus nupirkti daiktams, užregistruoti į parodas ir t.t. Šios situacijos kartojasi beveik su visais naujais šuniukų savininkais ir bendrasavininkais. Apgavystės vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Dauguma situacijų remiasi į etikos kodekso 5.3 („laiko tik tokį skaičių šunų, kuriam gali suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, t.y. reikalavimus atitinkančius gyvenamąją vietą, priežiūrą, maitinimą, dėmesį, socializaciją, savalaikę veterinarinę pagalbą“) pažeidimą. Organizacijoms skunde pateikiama informacija, kad iš veislyno ne vieną kartą gyvūnai išvyko su ortopedinėmis traumomis. Vienoje istorijoje veisėja atidavė šuniuką, kuris jau buvo šlubuojantis. Šeimininkams nuvykus pas veterinarijos gydytoją ir atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaulo skilimui jau apie mėnesį laiko. Kitoje istorijoje minima, kad palikus gyvūnus priežiūrai, abu šunys buvo pasiimti šlubuojantys ir patyrę traumas. Ne viename pasakojime minima, kad žmonės, įsigiję šuniuką, pamatė, kad jis labai bailus, nesocializuotas, ir daugelio šunų baimės jau buvo įsisenėję.
Veisėja vengia įspėti apie šuniukų tėvų dantų problemas. Stebima daug parodose besilankančių veislyno šunų turinčių dantų problemas, taip pat nemažai ir neinančių į parodas, bet taip pat turinčių sąkandžio ir ilčių viduje problemas. Ne vienam besidominčiam šuniukais arba bendrasavininkui kilo abejonių, ar tėvams yra atliekami sveikatos tyrimai. Tyrimai nėra privalomi veisimui, bet veisėja teigia, kad juos atlieka. Paprašyta parodyti veisiamų šunų sveikatos tyrimus, kuriuos ji deklaruoja kaip atliktus, niekas jų nepamato. Ji jų neparodo ir neatiduoda bendrasavininkams šuns, iš e-kinologija duomenų bazės matosi, kad jų nepristato ir vados registracijos metu. Taip pat, jos viešuose skelbimuose teigiama, kad ji šuniukams atlieka klausos tyrimus (baer testas), tačiau nei vieni įsigiję šuniuką jokio sertifikato nėra gavę.
Taip pat, žinoma situacija, kad veisėja kergė kalę su turima kirkšnies išvarža, taip sukeldama pavojų kalės ir vaisių gyvybėms bei pažeisdama etikos kodekso 6.4 punktą („nekergia kalės ar patino, jeigu tai kokiu nors būdu gali pakenkti šuniui ar veislei“).
Besikreipiantys asmenys ir bendruomenė žino, kad 2019 metais veisėja į naujus namus dalino šuniukus be kilmės dokumentų (kurie atsirado duomenų bazėje šuniukams būnant vyresniems nei 4 mėn. amžiaus), taip pat jau tada buvo atsiųstas skundas ir prašymas atsižvelgti į gyvūnų laikymo sąlygas. Šiuo metu stebima situacija, kad veislyne gimę šuniukai 2019 m. rugpjūčio 23 d. vis dar neturi kilmės dokumentų, bet veislyne jau yra įvykęs ir sekantis kergimas, sausio viduryje, kuris buvo pristatytas viešai socialinių tinklų erdvėje.
Panagrinėjus Facebook platformą galima pastebėti, jog EOS TANAGROS iki veislyno suspendavimo nesidalino nei nuotraukomis, nei vaizdo įrašais, kaip šunys gyvena ar yra vedžiojami. Po suspendavimo paskelbimo, atsirado viena kita nuotrauka ir vaizdo įrašai, kuriuose galima matyti šunis išvestus pasivaikščioti. Galbūt tuo ir galima pasidžiaugti, tačiau liūdina, jog tam, kad šunys bent kažkiek būtų pradėti vedžioti, reikėjo visuomenės ir bulterjerų augintojų bendruomenės skundų.
Prieš ieškodami, iš kur įsigyti šunį, niekada neskubėkite to daryti, neklausykite pirmo jums į akį kritusio kinologo ar kokio nors pardavėjo. Jei šunį norite pirkti, pasidomėkite ne tik veislyno veikla, bet ir savininkais, taip pat kiek vadų per metus sulaukiama veislyne, nes vadų skaičius yra akivaizdus veisėjo požiūris į šunis – kuo jų daugiau, tuo mažiau rūpi šunys ir indėlis į juos. Tiesiog fiziškai neįmanoma pasirūpinti keliomis dešimtimis šunų, šuniukų ir dar garantuoti jų ateitį, patekus į namus. O neatsakingai parduoti mažyliai tampa potencialiais daugyklų (nelegalių veisyklų) darbuotojais. Tik atsakingų pirkėjų dėka galima pasiekti atsakingo gyvūnų pardavinėjimo.
Informacija paruošta Skaistės Svidraitės iš VšĮ „Šuniukų fėja“ bendradarbiaujant su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.