Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobankas nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausioji prezidento patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad dėl saugumo Lietuvos ambasada Ukrainoje bus perkeliama iš Kijevo į saugesnę vietą. Pasak jos, dalis jau šiuo metu dirba iš Lvivo miesto.
„Instrukcija yra – kai tik grėsmė žmonių gyvybei, evakuotis į saugią vietą vakarų Ukrainoje. O jei situacija blogės toliau, tada galimas grįžimas į Lietuvą“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, situacijai blogėjant būtų svarstomas ir ambasados perkėlimas į Lietuvą.
Šalies vadovo patarėja teigia, kad dar trečiadienį Kijeve vykusio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda buvo gauta žvalgybinė informacija, kad situacija kaista valandomis ir reikia būti pasiruošus puolimui.
A. Skaisgirytė taip pat pripažįsta, kad sankcijos nėra pakankamas instrumentas sulaikyti Rusiją nuo karo.
„Ar sankcijos labai griežtos, jos jau dabar yra griežtos, galėjo sulaikyti Rusiją, konkrečiai prezidentą V. Putiną, kaip rodo realybė, ne. Matyt, kad sankcijos nėra pakankamas instrumentas, kad sulaikytų šią šalį nuo karo“, – sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja pažymi, kad ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje bus kalbama apie paramą Ukrainai.
„Darbotvarkėje yra vienintelis punktas – tai situacija Ukrainoje. Norima apsitarti, kaip būtų galima padėti Ukrainai. Čia iš karto galiu pasakyti, kad Europos Sąjunga nėra karinis blokas, tai apie karinę paramą šnekėti nelabai išeina, tačiau galima padėti Ukrainai politine prasme ją palaikant. Lietuvos prezidentas jau yra siūlęs, kad Ukrainai būtų suteiktos kandidatės į ES statusas, dėl to turi sutarti visi vadovai. Taip pat kalbama apie dar papildomą finansinį paketą Ukrainai“, – sakė A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
ELTA