Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS
„Kitais metais bus ryškesnis vaizdas“, – BNS trečiadienį parlamente sakė L. Kasčiūnas.
NATO šalys šiemet birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
Turėdamos omenyje oro gynybos ginkluotės trūkumą, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Pasak L. Kasčiūno, pokalbiai su tokius pajėgumus turinčiomis valstybėmis vyksta „visais lygmenimis“.
„Tai ir Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Italija, Graikija. Tos šalys labiausiai tą pajėgumą išvysčiusios“, – teigė jis.
Anot Seimo NSGK pirmininko, Lietuva daro sprendimus ir nacionaliniu mastu – perka NASAMS sistemas.
„Kabinamės už kiekvienos galimybės“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministerija gruodžio viduryje pranešė su Norvegijos gamintoja pasirašiusi 200 mln. eurų sutartį dėl naujos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS įsigijimo.