Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Deividas RidikasŠaltinis: Etaplius.lt
Vytautas RIDIKAS
Metų pradžioje įsigaliojusi analogų Europoje neturinti nauja mokesčio už atliekų tvarkymą ir surinkimą tvarka sukėlė sumaištį bendruomenėse, ja nepatenkinti verslininkai, katalikų bažnyčios atstovai. Nuo sausio 1 dienos uteniškiai už atliekų tvarkymą moka dvinariu tarifu. Atliekų tvarkymo mokestį sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Po pirmųjų naujo mokesčio sąskaitų rajono savivaldybės administracija sulaukė skundų, todėl kovo mėnesio pabaigoje vykusiame Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Tarybos) posėdyje buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę ir išsiaiškinti susidariusią situaciją.
img-9920.jpg
Sistema netobula
Pirmą kartą apie naują atliekų surinkimo tvarką „Utenos diena“ skaitytojus informavo sausio mėnesį („Utenos diena“, Nr. 6). Buvo išsamiai paaiškinta visa tvarka. Pagal priimtą Tarybos sprendimą skirtingoms nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektų kategorijoms, priklausomai nuo paskirties, taikomi skirtingi pastoviosios ir kintamosios dalies dydžiai. Kintamosios įmokos dydis priklauso nuo to, kokį atliekų išmetimo būdą NT savininkas pasirenka, ar naudojasi bendro naudojimo konteineriais, ar turi individualų tik tam objektui priskirtą konteinerį ir moka nuo faktiškai išvežto atliekų tūrio.
Nuo kintamosios dalies mokėjimo atleidžiami NT savininkai, deklaravę, kad 3 mėnesius–1 metus nesinaudos NT objektu. Dėl atleidimo nuo kintamosios dalies buvo prašoma kreiptis į UAB „Utenos komunalininkas“ (Rašės g. 4, Utena), tačiau pastovioji dalis išlieka. Kaip „Utenos dienai“ šio reikalo atsiradimo esmę aiškino „Utenos komunalininkas“ direktorius Tautgirdas Narbutas, priimtas Tarybos sprendimas dar praėjusių metų gruodžio mėnesį niekam galvos skausmo nekėlė. Bet tik iš pradžių. „Viskas prasidėjo vasario mėnesį, kai žmonės gavo pirmąsias sąskaitas, todėl ir susirūpinimas nauja tvarka palietė visus gyventojus, verslo subjektus, įvairių kitų NT objektų naudotojus, nes Vyriausybė dar praėjusių metų balandžio 20 dieną pakeitė 2013 metų nutarimą „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“, – aiškino T. Narbutas. Šį Vyriausybės nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Pagal naujas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles savivaldybių taryboms buvo siūloma pastovioji įmokos dedamoji nusistatyti pačioms pagal tris kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų / darbuotojų skaičius. Taryba, vadovaudamasi „Utenos komunalininko“ ekspertų išvadomis, pasiliko ties antruoju kriterijumi ir ryžosi visus apmokestinti pagal turimų NT objektų skaičių, pagal Registrų centro duomenis.
Taryba praėjusių metų gruodžio 22 dieną priimtu sprendimu patvirtino Utenos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, kuri, pasak T. Narbuto, labai sudėtinga. Taip pat Taryba nustatė įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris įvairios paskirties objektams labai skirtingas – nuo 0,21 Eur (be PVM) sodininkams iki beveik 11, 13 ar per 14 Eur atitinkamai maitinimo, gydymo ar mokslo paskirties objektams (šių dydžių įvairios paskirties pastatams lentelė buvo spausdinta „Utenos dienoje“, Nr. 6).
Kompensacijos
Šiuo sprendimu buvo nustatytos ir kompensacijos socialinės pašalpos gavėjams, daugiavaikėms šeimoms, NT savininkams, turintiems NT Mockėnų kaime, ir nuspręsta sumažinant 20 proc. pastoviosios įmokos dalį už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą gyvenamosios paskirties objekto savininkui, vienam deklaravusiam gyvenamąją vietą tame objekte. Dėl šių kompensacijų gyventojai jau turėjo kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių arba į seniūnijų specialistus. Kaip aiškino T. Narbutas, gyventojai, turintys namų valdą, moka tik už vieną vienetą, o jei turi kitų objektų, kaip pirtelių prie ežero ar garažą, kurie neįeina į namų valdą, mokės papildomą pastoviosios dalies mokestį. Daugiabučių namuose gyvenantys žmonės mokės pastoviosios dalies įmoką po 1,86 Eur (be PVM) ir papildomai nustatytą kintamąją dalį.
Galvos skausmas ne tik gyventojams
Šis naujos metodikos įvedimas tapo galvos skausmu rajono valdžiai, komunalininkams. Panašu, kad šia nauja metodika nepatenkinti ir Aplinkos ministerijos klerkai. Aplinkos ministerija vasario mėnesio viduryje kategoriškai teigusi, kad dvinarė įmoka yra būtina ir teisinga, jau dabar atskiruose pasisakymuose, straipsniuose atsargiai prabyla, kad patvirtintos taisyklės yra tobulintinos. Kaip aiškino T. Narbutas, ši nauja tvarka iš niekur neatsirado. Apie ją diskutuoti pradėta dar 2012 metais. Redakcija turi tuometinio laikinai aplinkos ministro pareigas ėjusio Gedimino Kazlausko įsakymą, kuriuo jis patvirtino komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašą. Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašą 2013 metų vasario mėnesį pasirašė tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Kaip matome, jau nuo tada pradėta diskutuoti apie naujus komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius, o 2016 metų rugpjūčio mėnesį LR atliekų tvarkymo įstatyme atsirado dar vienas straipsnis apie komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Slapšinsko, savivaldybės negali nevykdyti Vyriausybės nutarimų, todėl, vadovaujantis jau minėtu nutarimu, ir buvo pakeista ilgus metus taikyta, jo įsitikinimu, gera metodika – nauja. „Iki šiol buvo sutvarkyta ir gerai veikianti komunalinių atliekų rinkliavos sistema ir praktiškai jos nereikėjo keisti, tačiau buvo priimtas naujas nutarimas, kuriame buvo sprendimas visa tai pakeisti į dvinarę sistemą“, – aiškino J. Slapšinskas ir pridūrė, kad šiam nutarimui, kuriame numatyti pastovusis ir kintamas įmokos dydžiai, turėjo paklusti visos 60 šalies savivaldybių. „Bet kokiu atveju NT vienetas neteršia, o teršia žmonės ir todėl ši sistema mūsų rajone buvo neblogai apmąstyta ir priimta nauja mokesčio už atliekų tvarkymą ir surinkimą tvarka“, – tvirtino savivaldybės administracijos vadovas. Anot jo, tik nedaugelis žmonių, kurie gyvena namų valdose arba daugiabučiuose, šia tvarka skundžiasi, tačiau daugiausia savivaldybės administracija sulaukia skundų iš tų žmonių, kurie turi turto daugiau kaip vieną vienetą. Todėl kovo mėnesio Tarybos posėdyje ši situacija buvo trumpai aptarta ir pasiūlyta sudaryti darbo grupę. Jos pirmininku, kaip „Utenos dienai“ sakė savivaldybės administracijos direktorius J. Slapšinskas, pasiskyrė save. Administracijos vadovo teigimu, nepatenkinti esama tvarka gyventojai privalo kreiptis į savivaldybę su prašymais. Darbo grupė įpareigota iki balandžio 18 d. išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus.
Beje, bendrovėje „Utenos komunalininkas“ veikia sudaryta Komunalinių atliekų turėtojų registravimo komisija, kuri nagrinėja atliekų turėtojų pateiktus prašymus, pretenzijas bei kitus klausimus dėl komunalinių atliekų turėtojų registro duomenų tikslinimo, atlieka patikrinimus vietoje. Todėl gyventojai, nepatenkinti nauja tvarka, gali kreiptis tiesiogiai į „Utenos komunalininką“ ir individualiai aptarti komunalinių atliekų tvarkymo klausimą, pasirenkant atliekų surinkimo būdą.